Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press
Doi
Abstract
This paper focuses on different concepts of sensus communis and their relationship with the conditions of political reality. An attempt is made to show that Gadamer’s and Arendt’s political conception of sensus communis is too dependent on political conditions and the homogeneity and unity of the community, and thus cannot exist under post-political conditions. The paper seeks to defend Immanuel Kant’s aesthetic conception of sensus communis, demonstrating that the disinterested judgment of beauty exists regardless of political circumstances. Based on this, the paper reviews practices existing in post-politics that attempt to use the aesthetic understanding of sensus communis for the purposes of political unity. It also draws attention to the understanding of sensus communis in different contexts, arguing that the concept and its interpretation often become obscured across various contexts.Šiame straipsnyje atsigręžiama į skirtingas sensus communis sampratas ir jų santykį su šiuolaikine politine tikrove. Bandoma parodyti, kad Gadamerio ir Arendt politinė sensus communis samprata yra per daug priklausoma nuo politinių sąlygų ir bendruomenės homogeniškumo bei vienybės, todėl negali egzistuoti postpolitikos sąlygomis. Bandoma apginti Immanuelio Kanto estetinę sensus communis sampratą, parodant, kad nesuinteresuotas grožio sprendinys egzistuoja bet kokiomis politinėmis aplinkybėmis. Tuo remiantis, apžvelgiamos postpolitikoje egzistuojančios praktikos, bandančios estetinį sensus communis supratimą panaudoti politinės vienybės tikslais. Straipsnis taip pat atkreipia dėmesį į sensus communis sampratų suvokimą skirtinguose kontekstuose, argumentuojant, kad dažnai koncepto samprata ir jos suvokimas pasimeta skirtinguose kontekstuose
