Jegelevičius, Sigitas

Lietuvos istorijos studijos

English

Sigitas Jegelevičius

Directory of Open Access Journals

The start of reforms in training historians

MOKSLINIS GYVENIMAS ISTORIKŲ RENGIMO PERTVARKOS PRADŽIA Vilniaus universitete 45 metus istorikai buvo rengiami pagal to-kius r,ačius mokymo planus l:iei programas, kaip ir !eituose SSRS vadi-llamuo~e periferiniuose universit.et.uose. Tokiu neapibrėžtu pavadinimu, "'p:ėp;r,nči 1; ir ta.m tikrą atlaidumą, ir u~1J0jautą., ir netgi panieldnantį p-:-žiū:į, pn.b,ėiia.nt.į vdimybių ribotumą., buvo vadinJ.mi visi universHe-t.ci, išskyrus Maskvos ir Leningni.do. Tiems periferiniams universitetams saju~r;in~ ministerija. bei iki jos buvę aukštojo mokslo valdymo struk-t. uros priren1_;davo tipinius mokymo planus. Pagal juos kiekvienas fakul-tetass turėjo parengti sau darbinį plano variantą. Nebuvo leidžiama daryti jol:;. ų esmini!Į pakeitimų, lyginant su tipin~u pienu. Le;dfo1,ma buvo tik šiokia tokia kosmetika: sukeisti disciplinas vi;!tomis, perkelti hitur prakti1~as,_ parinkti konkrečius speclrnrsus, pagal duotą pavyzdinį sąrašą ir p1rn. Siek tiek laisviau buvo leidžiama elgtis su plano poi:jci-jos, pe.vadintos "Respublikos specifikos disciplinos" valandomis. Siai pozicijai buvo skirta 300 valandų. Paėmus iš čia 140 valandų rusų kalbos studijoms gilinti, kitas valandas buvo galima naudoti fakulteto tarybos nuožiūra. Paprastai ten būdavo įspraudžiamas Lietuvos istori-jos minimalus kursas . Bet tai buvo labai mažai. Vėliau buvo įsigud­rinta Lietuvos istorijos kursui šiek tiek valand•.f "pavogti" iš lmpitalaus SSRS istoi:ijos kurso (motyvas paprastas: jeigu jau Lietuva yra SSRS dalis, tai ir kurso valandomis reikis. dalintis). Maskvos ministerijos kontrolieriai, labai mėgę periferijos aukštųjų mokylrlų atskirų specia.ly-bi,Į išsamius kompleksinius, bet formalizuotus patikrinimus, Vilniaus universit.eto istorijos specialybės nerevizavo, tad ir šitas "nusikaltimas" nebuvo atskleistas. Po 1988/89 m.m. vykusių gana audringt1 svarstymti ir ginč-ų, dėl istorikų rengimo krypčių, specialisto modelio ir netgi bii kuri11 moky-mo disciplinų ateities, 1989 m. gegužės mėnesį buvo pirmas bandymas parengti individualų mokymo planą. Plano sudarymo pdncipas: sinch-ronizuotas pasaulio, Lietuvos ir Rusijos bei SSRS istorijos dėst.ymo.s, prie šitų disciplinų atitinkamai sinchroniškai pritaikant ir kai. kuriM kitas tam tinkamas disciplinas. Vienų disciplinų valandų kiekis buvo sumažintas (pvz., Rusijos ir SSRS istorijos, Azijos it Afrikos šalių is-torijos, Pietų ir Vakarų slavų istorijos, naujausių laikų istorijo:;), o ki-tų - padidintas (pvz., Lietuvos istorijos), lyginant su tuo, kas bu..-o ankstesniuose darbiniuose mokymo planų variantuose. Toksai mokymo planas istorikams buvo beveik revoliucija specialistų rengimo procese. Suprantama, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, o ne su poreikiais. Bet apskritai liko ta pati disciplinų nomenklatūra kaip buvo tipiniuose 135 Maskvos planuose, tik. su nedideliais pakeitimais (išimta SSKP istorija, mokslinis komunizmas, vietoje marksistinės lenininės filosofijos - filoso-fija, įdėta religijotyros, konstitucijų istorijos, krikščionybės istorijos dis-ciplinos). 1990 m. pavasari žengtas dar radikalesnis žingsnis. Jungtiniame istorijos katedrų posėdyje buvo apsvarsf _- tas komisijos parengtas (prof. M. Jučas, doc. A. Bumblauskas, doc. S. Jegelevičius, doc. A. Kasperavičius) istorijos katedrų pertvarkymo ir naujo mokymo plano projektM. Gegužės 28 d. fakulteto istorikų taryba patvirtino ko-misijos parengtus naujus individualius mokymo planus dieninio sky-riaus l ir II kursų mokymo planus. Tai iš principo naujo tipo moky-mo planai (tiksliau visiškai naujo tipo l kurso mokymo planas ir jam pritaikytas II kurso mokym J planas, nes II kurso studentai metus jau buvo studijavę pagal 1989 metų planą). Pirmojo kurso plano principas: 2 kursai plius 3 kursai , t.y . dviejų mokslo metų bendras n_ .> lrslų blokas ir trijų mokslo metų profilinių ir spe~ialiqjų kursų blokas, besibaigaintis valstybiniais egzaminais ir dip-lominio darbo gynimu. Prie J kurso plano struktūros savo prasme pri-derintas II kurso planas. Sito kurso planą visiškai pritaikyti prie l kurso plano nebeįmanoma . Todėl II kurso . plano pagrindo principą sudaro 2.5 kurso plius 2.5 kurso. Pagal šitą mokymo planą Vilniaus universitete iš istorikų moky-mo planų išnyksta SSRS istorija kaip didžiausia valandų kiekiu discip-lina, turėjusi ypatingos reikšmės mokymo procese, taip pat Azijos ir Afrikos šalių istorija bei Pietų ir Vakarų slavų istorija. Dabar plano pagrindą sudaro Lietuvos istorija, pasaulio (visuotinė) istorija, įvairios filosofijos disciplinos ir profiliniai kursai su juos detalizuojančiais ir pa-pildančiais speckursais. Pagal dieninio skyriaus naują l kų_rso mokymo planą parengtas planas neakivaizdinio skyriaus l kursui. Sito mokymo plano struktūros principas 3 (2.5) puus 3 (3.5) kursai. Neakivaizdinio skyriaus II kursui paliktas 1989 m. mokymo plano variantas. Bendrame mokslų bloke yra filosofija, filosofijos istorija, politikos teorija, ekonominė teorija, religijotyra, logika, lotynų kalba, lenkų kal-ba, įvadas į specialybę, archeologijos įvadas, įvadas į socialinę antropo-logiją ir etnologiją, visuotinė istorija (senovės istorija, vidurinių amžių istorija, naujųjų amžių istorija, naujausiųjų laikų istorija), Lietuvos is-torija, Vidurinių amžių Europos civilizacijos pagrindai. Pasaulio istori-jos bendrajam kursui plane skirta 579 vafandos. Beveik tiek .i:,at laiko skirta ir Lietuvos istorijai (526 valandos) . Profiliniame mokslų bloke yra istorijos filosofija, istorijos tyrimų medoiogija, Lietuvos istorijos istoriogr~fija, Lietuvos istorijos šaltinoty-ra, Lietuvos istorinė geografija, Lietuvos kuhiiros istorija, regionų isto-rija (priva.loma visiems: Rusijos istorija, Lenkijos istorija, SSRS istori-ja, Priisijos istorija, t.y. kaimynų istorija, ir pasirinktinai viena iš trijų 136 disciplinų: Latvijos istorija, Švedijos istorija, Čekijos ir Vengrijos istori-ja; iš viso kaimynų istorijai skirta 452 valandos), profiliniams kursams (829 valandos), spedrnrsams (433 valandos). Abiejuose blokuose filoso-fijos disciplinoms skirta 373 valandos. Abiejuose blokuose (8 semestrai) numatytas kursas užsienio kal-boms mokytis ir jų mokėjimui tobulinti . Toksai kursas universitetams apskritai gal ir nebūtų reikalingas, bet jis neišvengiamas kol mūsų vi-durin~se mokyklose pagal seną tarybinės mokyklos palikimą blogai, ne-re~ai formaliai mokoma užsienio kalbų. Manoma, kad pirmus keturis semestrus būsimieji istorikai turėtų gilinti tos kalbos žinias, kurią mo-kėsi mokykloje (anglų, vokiečių , prancūzų), o kitus keturis semestrus gah; tų mokytis kitos užsienio kalbos (pagal būsimuosius mokslinius in-ter~sus). Nors nereikėtų žmonėms trukdyti tęsti ir pirmosios kalbos gi-l~snes studijas. P&gal naujttii istorikų mokymo planą būtų 6 profiliai: medievisti- • kos, naujųjų amžių ir naujausiųjų laikų istorijos, archyvotyros ir pa-minldotyrns, archeologijos ir etnologijos, ekskursijų vadovų . Pirmieji du profiliai turėtų būti moksliniai ir pedagoginiai, kiti trys - moksliniai ir taikomieji. Pertvarkius iš esmės mokymo planus, neišvengiamai turėjo biiti iengta toliau esminio istorijos katedrų pertvarkymo keliu, t .y. jgyven-dinti tai, apie ką 1988 ir 1989 metais tebuvo tik kalbama ir kai ku-riuose katedrose kiek pasvarstoma.. Istorikų katedroms senuoju organi-Z!lciniu pavidalu būtų gana komplikuota praktiškai įgyvendinti nauj\jį mokymo planą . Pagal mokymo metodinės komisijos pasiUlymą, folrnlte-to istorikų taryba 1990 m. gegužės 28 d. nutarė sukurti fakultete Lie-tuvos istorijos skyrių ir reformuoti istorijos katedras. Pagal tai Lietu-vos istorijos skyriuje turėjo būti sukurtos 4 katedros ir atitinkamai perskirstyti dėstytojai bei perkelti į katedras tie katedrų vedėjai, kuriq kadencija d1u nesibaigė, ir laikinai paskirti iki konkurso vedėjai i va-kuojančias vietas . Gegužės 29 d . universiteto taryba patvirtino istorikų tarybos nutarimą dėl istorijos katedrų pertvarkymo. Nuo l 990 m. rug-sėjo l d. Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos skyriuje pradėjo veikti t.:ikios katedros: archeologijos ir etnologijos, senovės ir vidurinių amiių i:torijos , naujqjų amžių istorij os, naujausiųjų laikų isto,ijos . Archeolo-gijos ir etnologijos katedrai buvo priskirtos ir pagalbinių istorijos moks!iĮ disciplinos. Projektuose netgi buvo numatyta šitą momeutą ui-fiksuoti ir katedros pavadinime. 1990 m. liepos 27 d. Rektoriaus įsakymu "Dėl Istorijos fakulteto katedrų perskirstymo· buvo panaikintos iki tol buvudos Visuotinės is-torijos, SSRS istorijos ir Lietuvos TSR istorijos katedros bei įteisintos keturios jau paminėtos naujos katedros. Fakulteto istorikai katedrose buvo suskirstyti taip: Archeologijos ir etnologijos katedra - l.e. vedėjo p. prof. Mykolu Michelbertas (nuo 1991 09 01 išrinktas katedros vedėju), prof. Pranė Dundulienė, doc. Pranciškus Šabasevičius, v.d. Stasys Pamerneckis, asist . Akelsiejus Luchtanaa, vyr.lab. Violeta Vaailiauskienė. Senovėa ir vidurinių amiių istorijos katedroje - vedėju prof. Me-čislovu Jučas, prof. Bronius Dundulis {0.6 etato), prof. Andrius Ben-diius (0.6 etato), prof. Edvardas Gudavičius (0.6 etato), doc. Alfredas Bumblauakaa, asistentai Zenonas Butkus ir Adiiru Mickevičius, vyr.lab. Elvyra Matonienė. Šiai katedrai taip pat paak.irta prof. Stanis-lovo Laautkos vadovaujama mokslinių da1buotoj11 gru~ė, rengianU Lie-tuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos publikacijas. Naujqj11 amiių istorijos katedra - vedėjas doc. Sigitas Jegelevi-čius, prof. Algirdas Šidlausku, doc. Vytautu Lesčius, doc. Algirdas Vaitkiinu, asistentai Antanas Kulakauskas ir Arūnas Vyšniauskas, vyr . laborantės Dana Mieianec ir Janina Leonienė. Naujausiqjų laikų istorijos katedra - l.e. vedėjo p. doc. _Algis Kasperavičius {nuo 1991 09 01 išrinktas vedėju), prof. Robertu Ziugi-da (0.6 etato), doc. Alfonsas Bacys, asistentai Saulius Kaubrys, Algir-das Jakubčionis ir Linas Janulevičius, vyr. laborantės Danguolė Skuls-čiūtė ir Irena Kalkytė. Perskirstant dėstytojus į naujas katedras, atsiivelgta i j11 moksli-nius interesus ir svarbiausias pedagoginio darbo kryptis. Suprantama, kad po tokio esminio katedrų pertvarkymo nejmanoma pasiekti, jog vi-sas katedrų mokslinis pedagoginis personalas atitiktų katedrų profilį sa-vo mohlinio darbo kryptimi. Turės ptaelti apie 10 met-ų, kol tai išily-gins ir visę personalo ,narių mokslinio darbo kryptis sutaps su pedago-ginių interesų kryptimi. Sigitas J egelevičius 138 

Istorikų rengimo pertvarkos pradžia

https://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/download/37525/35288

Istorikų rengimo pertvarkos pradžia

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Lietuvos istorijos studijos