Apie gaidį ir „žemčiūgą“: žvilgsnis į XIX amžiaus lietuvių literatūrinę savimonę

Abstract

This article examines seven different renditions of Aesop’s fable “The Rooster and the Pearl”, written by various 19th-century Lithuanian authors. The aim is to show how these texts reflect the demands of early readers and the literary consciousness of 19th-century Lithuanian society. The differences in the texts and their significant features are revealed by comparing them with each other and with the original sources, where such sources can be identified. Of particular interest is the inclusion of Lithuanian elements in these narratives, typically used for their evocative imagery or to capture the reader’s attention. The influence of social and cultural life on literature is bidirectional. As societies change over time in cultural, ethical and other ways, these changes inevitably affect literary production. The ethical perspective is relevant to the plot of The Rooster and the Pearl, but the specificity of the texts analysed is determined more by aesthetic and persuasive qualities, thus serving as precursors to shifts in literary consciousness.Straipsnyje aptariami septyni skirtingų laikotarpių ir autorių pasakėčios „Gaidys ir perlas“ variantai siekiant pabrėžti, kaip juose atsispindi pirmųjų skaitytojų poreikiai ir XIX a. visuomenės literatūrinė savimonė. Tekstų skirtumai, jų reikšmingi bruožai išryškėja lyginant juos tarpusavyje ir su originalais, kuriais buvo sekta ar kurie buvo versti – tuo atveju, jei tie originalai žinomi. Dar vienas itin įdomus aspektas – lietuviškieji tekstų elementai, autorių dažniausiai naudojami siekiant vaizdingumo ar norint pritraukti skaitytoją. Visuomeninio, kultūrinio gyvenimo poveikis literatūrai nėra vienakryptis, ir tai iš dalies yra kūrinio atsiradimo priežastis. Laikui bėgant visuomenė keičiasi kultūriniu, politiniu, vertybiniu ir kitais požiūriais. „Gaidžio ir perlo“ siužete vertybinis požiūris yra aktualiausias, ir vis dėlto nagrinėjamų tekstų specifiką lemia labiau ne vertybinės savybės, o estetika ir numanomas poveikis, – ir tai savaip kloja pagrindus literatūrinės savimonės kaitai