Intratorakalinis žastikaulio galvos išnirimas, esant politraumai: klinikinio atvejo aprašymas

Abstract

Intrathoracic displacement of the humeral head is rarely documented due to high mortality of the trauma. As a result, there is no clear consensus about how such case should be approached. In this report we reviewed our successful case, and reviewed the literature. The patient arrived after car accident with a broken humerus and upon taking X-ray found to have the humeral head lodged in the chest cavity. After humeral head removal and arthroplasty, patient was discharged without complications. In literature several cases were found in which a patient usually suffers because of high energy trauma with arm typically in abducted position. In all cases treatment involves removing humeral fragment from chest and prosthetic arthroplasty of the glenohumeral joint. Although some authors suggest leaving humeral fragment in some cases while others suggest to always remove. Exact indications of such decision are unclear. Cases like this pose a high risk of neurological and circulatory complications, although no complications were observed in this case. Nevertheless, there have been too few similar cases described to establish a proper methodology.Intratorakalinis žastikaulio galvos išnirimas – trauma, kuri retai aprašoma dėl didelio mirštamumo, todėl nėra aiškiai sutariama, kaip šią traumą patyrusį pacientą reikėtų gydyti. Straipsnyje aptariamas sėkmingo gydymo atvejis, apžvelgiama mokslinė literatūra. Į gydymo įstaigą dėl lūžusio žastikaulio pristatytas avariją patyręs pacientas. Atlikus rentgeną, nustatyta krūtinės ląstoje įstrigusi žastikaulio galva. Žastikaulio galvą pašalinus iš krūtinės ląstos ir protezavus, pacientas išrašytas gydytis ambulatoriškai, nesant komplikacijų. Mokslinėje literatūroje aprašyta keletas atvejų, kai pacientai, dažniausiai patyrę didelės jėgos sukeltą traumą, pristatyti į gydymo įstaigą rankai esant abdukcinėje pozicijoje. Visais atvejais trauma gydyta šalinant žastikaulio fragmentą iš krūtinės ląstos ir protezuojant glenohumeralinį sąnarį. Kai kurie tyrėjai siūlo tam tikrais atvejais palikti žastikaulio fragmentą krūtinės ląstoje, kiti rekomenduoja žastikaulio fragmentą visada pašalinti. Minėtų sprendimų aiškių indikacijų nėra. Straipsnyje pristatomu atveju komplikacijų nenustatyta, tačiau tokios traumos kelia didelį pavojų kraujotakai ir nervinei sistemai. Vis dėlto kol kas aprašytų klinikinių atvejų nepakanka, kad būtų galima nustatyti tinkamą metodologiją šiai traumai gydyti