Čelkis, Tomas

English

Vilnius University Press Scholarly Journals

Dar vienas atsakymas į klasikinį istoriografijos klausimą: kodėl Abiejų Tautų Respublika vėlavo, palyginti su Vakarų Europa (apie Dariaus Žiemelio disertaciją)

Čelkis, Tomas,

Vilnius University Institutional Repository

Dar vienas atsakymas į klasikinį istoriografijos klausimą: kodėl abiejų Tautų Respublika vėlavo, palyginti su Vakarų Europa? :

Lietuvos istorijos studijos

ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDUOS. 2010 25 Apie disertacijų gynimą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete DAR VIENAS ATSAKYMAS Į KLASIKINĮ ISTORIOGRAFIJOS KLAUSIMĄ: KODĖL ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA VĖLAVO, PALYGINTI SU VAKARŲ EUROPA? Apie Dariaus Žiemelio daktaro disertaciją Abiejų Tautų Respublikos socialinė ekonominė raida XVI-XV/11 amžiuje: feodalizmas ar periferinis kapitalizmas? lstoriografinė analizė ir jos gynimą 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus universi-teto Istorijos fakultete Darius Žiemelis gynė daktaro disertaciją Abiejų Tautų Respublikos socialinė ekonominė raida XVI-XVIII amžiuje: feodalizmas ar perife-rinis kapitalizmas? Istoriografinė analizė. Disertacija rengta VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje 2004-2009 m., vadovai - doc. dr. Stanislovas Pamemec-kis ir prof. habil. dr. Zenonas Norkus. Di-sertacijos pagrindu paskelbtos dvi moksli-nės publikacijos recenzuojamuose mokslo leidiniuose1. Istorijos mokslo krypties disertacijos gy-nimo tarybą sudarė: pirmininkas - prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU, istorija), na-riai - prof. habil. dr. Tamara Bairašauskai-tė (LII, istorija), prof. dr. Šarūnas Liekis (MRU, istorija), prof. habil. dr. Z. Norkus (VU, sociologija), doc. dr. S. Pamemeckis 1 Žr.: Žiemelis D. Immanuelio Wallersteino kapi-talistinės pasaulio sistemos teorija // Lietuvos istorijos studijos. 2005, t. 16, p. 65-8 l ;jo paties. Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje XVI-XVIII amžiuje: ,,feodalinė reak-cija" ar periferinis kapitalizmas? // Lietuvos istorijos studijos. 2006, t. 18, p. 51-68. 148 (VU, istorija), oponentai - prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius (VU, istorija) ir doc. dr. Antanas Kulakauskas (MRU, isto-rija). Posėdį pradėjo komisijos pirmininkas prof. dr. A. Bumblauskas, jis pristatė gy-nimui reikalingus dokumentus ir formalius reikalavimus bei paskelbė disertacijos gy-nimo pradžią. D. Žiemelis pristatė diserta-cijos tyrimo problemą, objektą, tikslus bei uždavinius. Disertanto teigimu, per 19 ne-priklausomybės metų Lietuvos istoriniuose tyrimuose išsivaduota iš sovietinės ideolo-gijos primetamų interpretacijų ir Lietuvos istoriografija tapo europinės istoriografijos dalis. Tačiau pastebimas tyrinėjimų vien-pusiškumas - ignoruojama socialinė eko-nominė istorija, kuri buvo svarbi Lietu-vos sovietinėje istoriografijoje. Atsisakius marksizmo, apleista agrarinės ir socialinės ekonominės istorijos problematika. Šiems tyrimams Lietuvoje postūmį gali suteikti nauji teoriniai požiūriai ir „vadovaujančios idėjos", generuojančios istoriografinio bei empirinio tyrimo problemas. Viena jų -neomarksistinė kapitalistinės pasaulio sis-temos (KPS) teorija, kurios pradininkas yra įtakingiausias JAV sociologas ir istorikas lmmanuelis Wallersteinas. Teorija sukurta oponuojant eurocentrizmui, tikinčiam ne-sibaigiančia europietiškosios civilizacijos pažanga ir nuvertinančiam kitas (neeuropi-nes) kultūras . KPS prieigos pranašumas yra istorinio mąstymo horizonto praplėtimas regionine ir pasauline perspektyva naujai interpretuojant regiono praeitį lokalinia-me bei pasauliniame civilizacijos istorijos kontekste. Anot disertanto, KPS teorijos panaudojimas Lietuvos istorijos moksle leidžia: a) pažvelgti iš globalios istorijos perspektyvos į XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) socialinę ekonominę istoriją ir įsisavinti pasaulinės diskusijos apie šį tyrimo objektą rezultatus; b) prisi-deda prie tarpdisciplininio istorijos ir so-cialinių mokslų dialogo plėtros. Remiantis KPS teorija suformuluota problema - kas buvo antroji baudžiavos laida Vidurio Rytų Europoje (VRE) - refeodalizacija marksistine prasme ar periferinis kapitaliz-mas KPS kontekste? Iš to disertantas kil-dina tyrimo objektą - XVI-XVIII a. ATR socialinę ekonominę raidą nagrinėjančias dvi konkuruojančias istoriografines pri-eigas: vidines priežastis sureikšminančią tradicinę marksistinę koncepciją ir išori-nes priežastis pabrėžiančią neomarksistinę KPS teoriją bei šioje diskusijoje aptinka-mų argumentų plėtojimą. Disertaciją sudaro penkios dalys. Pir-moji skirta įvertinti vidinių ir išorinių prie-žasčių lyginamąjį „indėlį" tiriamo VRE regiono reiškiniams (atsilikimui ir antro-sios baudžiavos laidai) nemarksistinėje ir marksistinėje istoriografijoje. Antrojoje dalyje detaliai aptariama KPS teorija ir aiškinama periferinio kapitalizmo kon-cepcija. Trečiojoje dalyje siekiama: l) tirti mokslinę diskusiją dėl XVI-XVIII a. VRE atsilikimo pasauliniame kontekste vidinių ir išorinių priežasčių; 2) pateikti šioje dis-kusijoje slypinčių tradicinės marksistinės ir KPS koncepcijos prielaidų bei meto-dologinių priešpriešų analizę; 3) remian-tis atliktų tyrimų rezultatais suformuluoti naujus uždavinius. Ketvirtojoje dalyje, sie-kiant atsakyti į klausimą, ar XVI-XVIII a. ATR egzistavo periferinis kapitalizmas (arba „kitoks" feodalizmas), nulemtas pa-sikeitusio visuomeninio konteksto - KPS, kurio XI-XV a. Vakarų Europoje nebuvo, atliekama XI-XV a. Vakarų Europos ma-noro ūkio ir XVI-XVIII a. ATR palivarko ūkio struktūrų bei raidos bruožų lyginamo-ji analizė. Paskutinė dalis skirta problemi-nei KPS koncepcijos vietai - tarptautinių mainų įtakai ATR XVI-XVIII a. socialinei ekonominei raidai, konstatuotai trečiojoje bei ketvirtojoje dalyje. Tyrimas išryškino XVI-XVIII a. VRE (kartu ir ATR) socia-linės ekonominės raidos skirtingus aiškini-mus KPS teorijoje ir tradicinėje marksis-tinėje istoriografijoje, pateikė jų prielaidų bei metodologinių priešpriešų kritinę ana-lizę ir nustatė socialinių ekonominių san-tykių XVI-XVIII a. ATR vyraujantį feoda-linį baudžiavinį pobūdį. Disertanto mokslinis vadovas doc. dr. S. Pamemeckis aptardamas darbą pažymė­jo, kad bene pirmą kartą tokios tematikos disertacijoje istorinių metodų taikymas bei istoriografijos teorinė analizė grindžiami lyginamosios istorinės sociologijos meto-dologine samprata. Kritiškai ir objektyviai įvertinta KPS teorijos recepcija Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) XVI-XVIII a. socialinės ekonomi-nės raidos, konkrečiai užsienio prekybos, konjunktūros, jos struktūros atžvilgiu. Anot S. Pamerneckio, tyrimas atskleidė 149 Lenkijos jūrinės prekybos apimčių laips-nišką mažėjimą, o LDK atveju - atvirkš-čiai, parodė ne tik šios valstybės užsienio prekybos apimčių, bet ir prekių nomenkla-tūros Rygos kryptimi didėjimą. Pirmasis oponentas prof. habil. dr. E. Gudavičius perskaitė išsamų disertaci-jos vertinimą, aptarė kiekvieną disertacijos skyrių, teksto ir autoriaus santykio logiką. Oponentas teigė, kad KPS leidžia daug kur naujai pažvelgti į Lietuvos socialinę eko-nominę raidą XVI- XVIII a., bet jos kvali-fikuoti periferiniu kapitalizmu, jo (kaip ir disertanto) nuomone, negalima. E. Guda-vičius pridūrė , kad periferinio feodalizmo šalyje apie periferinį kapitalizmą galima kalbėti tik tada, kai joje nebelieka paties feodalizmo, nepamirštant, kad ir kapitaliz-mo periferija nėra tas pats, kas periferinis kapitalizmas. Anot profesoriaus, disertaci-ja rodo didelį disertanto sugebėjimą nau-jai ir paradigmiškai įvertinti bei apdoroti plačią klausimo istoriografiją, kūrinys yra aukšto lygio teorinė studija. Antrasis oponentas doc. dr. A. Kula-kauskas recenziją pradėjo teiginiu, kad D. Žiemelio daktaro disertacija laikyti-na novatorišku darbu Lietuvos istorijos mokslo kontekste - plečia jo teorinius horizontus ir į svarstymų lauką įtraukia plačią tarptautinę istoriografiją nagrinėja­ma tema. Tyrimo objektas neapribotas tik Lietuvos istorija, apima ATR erdvę, kurios raida nagrinėjama ją siejant su VRE ir aps-kritai Europos raida - visuotinės istorijos ir ją nagrinėjančios istoriografijos konteks-te. Pasak oponento, disertacijos problemos formulavimas turi „dirbtinumo" atspalvį, nes kapitalistinės pasaulio sistemos teo-rijos požiūriu „periferinis kapitalizmas" reiškia tik tam tikro regiono buvimą kapi-talistinėje pasaulio sistemoje, ir nebūtinai 150 preziumuoja atskiro, savito socialinių san-tykių tipo šiame regione atsiradimą, bent jau marksistinės šių santykių tipologijos požiūriu . Tačiau A. Kulakauskas sutiko, kad esama istoriografija leidžia taip for-muluoti disertacijos problemą, kuri yra di-sertacijos tyrimų objektas ir šaltinis. Disertantas, atsakydamas į oponento pastabą, teigė, kad griežtai laikantis KPS teorijos periferinis kapitalizmas neabe-jotinai reiškia tam tikro regiono buvimą KPS-oje. Jeigu regionas jau yra arba įtrau­kiamas į periferinio kapitalizmo geoeko-nominę zoną, jo socialiniai santykiai ilgai-niui įgyja savitus, t. y. tik periferiniam ka-pitalizmui būdingus, bruožus. Disertacijos autorius teigė, kad vienas iš jos tikslų buvo atsakyti į klausimą, ar galime fiksuoti peri-ferinio kapitalizmo bruožus XVI-XVIII a. ATR socialinėje ekonominėje raidoje. Oponento A. Kulakausko nuomone, vadinamoji tradicinė marksistinė istori-ografija, kuri lemiamomis vadinamosios antrosios baudžiavos laidos priežastimis laikė vidines priežastis ir dėl to nesutiko su l. Wallersteino bei jo šalininkų teigi-niais apie kapitalistinio branduolio įta­ką konservuojant ir stiprinant baudžiavą VRE, tam tikra prasme yra metodologi-nis nesusipratimas. Tradicinė marksistinė istoriografija taikė nacionalinės istorijos mastelius, arba, anot Normano Davieso, buvo „prarijusi" nacionalizmo kabliuką. Nors nacionalizmą idėjiškai kritikavo ir į pasaulio istoriją žiūrėjo kaip į nacionalinių istorijų sumą, pasaulinių sistemų (ne tik kapitalizmo) teorija operuoja šių sistemų, kaip tam tikra prasme mechaniškai nedalo-mos visumos, masteliu. Ginčas tarp dviejų istoriografinių prieigų, bent jau ta forma, kuria jis vyko, oponento nuomone, nėra logiškai pagrįstas. Atsakydamas į pastabą D. Žiemelis teigė, kad reikia sutikti, jog tradicinė marksistinė istoriografija taikė nacionalinės istorijos mastelius. Tačiau disertacijoje konstatuojant, kad tradicinė marksistinė istoriografija sureikšmina vi-dines, o KPS - išorines priežastis, turėta omenyje, kad VRE (kartu ir ATR) atsili-kimo nuo Vakarų Europos priežastys mi-nėtose istoriografijose traktuojamos skir-tingai, dėl ko ir yra ginčijamasi. Pasak disertanto, ATR ir viso VRE istorinio regi-ono socialinis ekonominis atsilikimas nuo Vakarų Europos tradicinėje marksistinėje istoriografijoje traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas. Tačiau buvo laikai, kai Vakarų Europa - labiau atsilikusi už Egiptą ar Graikiją, o Šiaurės Vakarų Eu-ropa - labiau „atsilikusi" už Italiją. JAV ir Australijos pavyzdžiai rodo, kad „atsilikę" kraštai gali tapti avangardiniai. Egzistuoja požiūris, kad tokią galimybę kažkada tu-rėjo ir VRE. Tai buvo 1350-1492 m., kai XIV a. vidurio maro pandemija nusiaubė tankiai apgyvendintą Vakarų Europą, bet beveik nepalietė VRE, tam tikram laikui sulygino pažangius Europos Vakarus su atsilikusiais Rytais. Žalgirio mūšio per-galė nebūtų tokia lemtinga, jeigu prieš tai maro pandemija nebūtų pristabdžiusi vo-kiečių kolonizacijos Rytuose. Tradicinė marksistinė metodologija šalies socialinę ekonominę raidą aiškina tik kaip vidinių priežasčių nulemtą reiškinį. Pasirinkus šią prieigą, VRE šalys (ir ATR) nė vienu savo istorijos momentu neturėjo šansų iš-siveržti į priekį (bet ir negalėjo dar labiau atsilikti). Anot D. Žiemelio, KPS prieiga teigia priešingai - kad šalies raidos vieną ar kitą kryptį nulemia visų pirma išoriniai veiksniai. Disertacijoje nagrinėjamos dvi konkuruojančios istoriografinės prieigos leidžia permąstyti vidinių ir išorinių veiks-nių įtakąATR socialinei ekonominei raidai ir keisti, praplėsti tradicinį įsivaizdavimą apie aptariamo regiono raidą. Disertantas, atsakydamas į oponento pastabą, kad ginamas darbas galėtų būti priskirtas istorijos sociologijai, dėl ko jam būtų logiškiau suteikti socialinių mokslų daktaro laipsnį, teigė, jog darbo priskyri-mas istorijos sociologijai (kuri yra istorijos mokslo subdisciplina) galimas tik plačiąja prasme. Be to, dėl tyrimo objekto diser-tacija yra istorijos mokslo tyrimas. Anot D. Žiemelio, disertacijos objektas - tai visų pirma istorikų tyrimai, kurie vienaip ar kitaip interpretuoja XVI-XVIII a. ATR socialinę ekonominę raidą. Keliamas ty-rimo tikslas bei problemos savo mastais yra sunkiai išsprendžiamos tuo būdu, kuris klasikinėje (istoristinėje) istoriografijoje yra laikomas vieninteliu tikrai moksliniu istorijos pažinimo metodu: naujų archyvi-nių šaltinių paieškomis ir jų tyrimu. Gynimo diskusijoje pasisakė tarybos nariai. Prof. habil. dr. T. Bairašauskaitės nuomone, disertacijos naujumą sudaro šie aspektai: disertanto mėginimas iš naujo kelti esminį klausimą - kas lėmė ATR so-cialinį ekonominį atsilikimą XVI-XVIII a. ir atlikti istorinį sociologinį tyrimą; isto-rijos interpretacijų modelių veiksnumo tikrinimas taikant neomarksistinę l. Wal-lersteino periferinio kapitalizmo kon-cepciją; l. Wallersteino teorijos veikimo tikrinimas ją pritaikant ATR socialinės ekonominės istorijos tyrimams; vidinių ir išorinių veiksnių įtakos ATR socialinei ekonominei raidai permąstymas analizuo-jant alternatyvias istoriografines koncepci-jas. T. Bairašauskaitė pateikė diskutuotiną klausimą - ar tyrimo uždaviniams spręsti pakanka naudotis tik istoriografinėmis in-terpretacijomis? Tarybos narės požiūriu, 151 tyrime panaudota istoriografijos bazė yra solidi, kai kurių problemų ištirtumo lygis itin aukštas, bet pažymėjo, kad ATR soci-alinės ekonominės raidos tyrimuose esa-ma spragų, ką rodo ir penktoji disertacijos dalis apie ATR įsitraukimą į tarptautinę prekybą. Tarybos narė klausė: ar nevertė­jo disertantui atlikti „laboratorinį darbą" : sukurti vadinamuosius „mėginius" - atlikti kai kurių atvejų lyginamuosius lokalinius empirinius tyrimus pasitelkus naujus ar-chyvinius duomenis (pvz., nustatant užsie-nio ir vidaus prekybos santyki) ir panaudo-ti juos disertacijos teiginių argumentacijai sustiprinti. Prof. dr. š. Liekio teigimu, disertacija žymi naują kokybinį šuolį lietuviškoje is-toriografijoje link sudėtingos bei komplek-siškos metodologinės inovacijos, priside-da prie ATR socialinės ekonominės raidos teorijos tolesnio formavimosi bei kom-pleksinių naujų tarpdisciplininių prieigų paieškų istoriografijos istorijoje. Tačiau jis priekaištavo, kad disertacijoje naudojama empirinė medžiaga savo mastais neatitin-ka plačių globalių ir regioninės analizės užmojų; lieka neanalizuota kitų regiono ekonomikų padėtis; nepakankamai pade-monstruota ir panaudota paskelbta kitų ATR miestų (pvz., Krokuvos) muitinių medžiaga. Prof. habil. dr. Z. Norkus teigė, kad šia disertacija beveik po 20 metų pertraukos sugrįžtama prie XVI-XVIII a. Lietuvos so-cialinės ekonominės istorijos problemati-kos. l. Wallersteino teorija kaimyninėse ša-lyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, žinoma seniai ir vertės nepraranda, o Lietuvos istorikų ji netaikyta. Tarybos nario teigimu, Lenkijo-je l. Wallersteinas buvo ne tik puikiai žino-mas, bet ir komunistinės valdžios paskuti-niais dešimtmečiais laikytinas vienu iš pa-152 grindinių šios šalies ekonomikos istorikų diskusijų partneriu. Lietuvos istorikai tarsi yra susitaikę su mintimi, kad Lietuva visa-da buvo atsilikusi ir negalėjo būti kitokia. Anot Z. Norkaus, lenkų istorikai taip apie savo šalį nemąsto. ,,Sugrįžimas į Europą" ne tik neišnyko iš jų darbotvarkės, bet net dar labiau suaktualino amžinąjį lenkų isto-riografijos klausimą: kaip Lenkija, kuri dar XVI a. visais atžvilgiais prilygo Europos šalims, tapo atsilikusi? Tarybos nario teigi-mu, yra daug atsakymų į šį klausimą. Kai kurie lenkų istorikai teigė, kad atsilikimą lėmė unija su LOK. l. Wallersteinas, ku-rio idėjoms formuotis didelę įtaką padarė lenkų istoriko Mariano Malowisto darbai, pateikė tik dar vieną atsakymą į šį lenkų istoriografijos klausimą. Jame lemiamas vaidmuo teikiamas šalies įsitraukimui į kapitalistinę pasaulinę sistemą periferijos statusu. Tarybos nario manymu, ateityje ši problematika Lenkijoje taip pat bus akty-viai gvildenama, todėl gerai, kad turėsime su ja puikiai susipažinusį tyrėją D. Žieme-lį. Dėl keletą amžių trukusio Lenkijos ir Lietuvos istorijos susipynimo disertacija yra potencialus pridėtinės vertės šaltinis ir Lietuvos istorikams. Z. Norkus pažymė­jo, kad disertantui nepavyko išspręsti visų darbo pradžioje keltų uždavinių (pvz., nau-dojant pirminius šaltinius jei ne patikrinti, tai bent pailiustruoti vieno ar kito LOK pa-livarko ūkio apyvartą, remiantis muitinės knygų analize, aiškinti jo produkcijos pre-kinės realizacijos būdus per Rygą ar kitą LOK užsienio prekybą aptarnavusį uostą, ir taip atsakyti į klausimą, kokį vaidmenį senosios Lietuvos ekonomikoje vaidino įsitraukimas į užsienio prekybos ryšius). Tačiau gauti rezultatai tenkina disertaci-joms keliamus reikalavimus. Z. Norkaus teigimu, nors ginamoje disertacijoje re-miamasi tik antriniais šaltiniais (tai rodo ir pavadinimas), ji nėra kompiliacija, bet analitinė studija, kurios autorius sugeba išlaikyti kritinę distanciją, nepaskęsti sun-kiai aprėpiamoje medžiagoje ir racionaliai rekonstruoti probleminę situaciją taip, kad gautų naujų ir įdomių įžvalgų ne tik apie gausybės VRE atsilikimo priežastis nagri-nėjusių istorikų pažiūras, bet ir apie pačią problemą. Tarybos nario nuomone, bene įdomiausias ir kūrybiškiausias disertanto laimėjimas yra viduramžių Vakarų Euro-pos manoro ir ATR palivarko palyginimas panaudojant dviejų konkuruojančių priei-gų - marksizmo ir naujojo institucionaliz-mo - idėjas. Tarybos pirmininkas A. Bum-blauskas, pritardamas anksčiau išsakytiems tarybos narių vertinimams, pabrėžė ir kitą disertacijos pranašumą: darbas parašytas sklandžia kalba. Į mokslinę diskusiją įsi­traukęs VU Naujosios istorijos katedros doc. dr. Algis Kasperavičius pabrėžė, kad darbas savo problematika išsiskiria iš kitų ginamų istorijos krypties disertacijų. Atsakydamas į tarybos narių pastabą dėl nepanaudotų empirinių duomenų (pirminių šaltinių) disertantas teigė, kad ši galimy-bė neabejotinai naudinga, bet pasirinktas tyrimo objektas pirmiausia suponavo isto-riografinį (plačiąja prasme) tyrimo pobūdį, kuriam galioja kitokie reikalavimai nei kla-sikiniam istoristiniam tyrimui. Anot D. Žie-melio, naudoti žymiausių Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos prekybos istorijos specia-listų tyrimai leido išsiaiškinti ATR kokybi-nį įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastą. Šiose valstybėse vyravo orientuotas ne į eksportą, o su vidaus rinka susijęs palivar-ko ūkio modelis. Disertanto teigimu, atlik-tas tyrimas traktuotinas kaip XVI-XVIII a. ATR socialinės ekonominės istorijos KPS ir tradicinės marksistinės koncepcijų požiūriu analizės prolegomenai, pateikiantys šio ty-rimo visumos vaizdą ir leidžiantys šią pro-blematiką plėtoti toliau įvairiomis krypti-mis. Konkrečiai, kaip teigiama disertacijos išvadose, feodalinių baudžiavinių santykių ATR XVI-XVIII a. vyravimo priežastims ir mechanizmui giliau pažinti yra būtini toles-ni ATR vidaus rinkos tyrimai. Tarybos nariai vienbalsiai nutarė suteik-ti Dariui Žiemeliui humanitarinių mokslų (istorijos krypties) daktaro laipsnį. Tomas Čelkis 153 

https://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/download/36775/34722

Dar vienas atsakymas į klasikinį istoriografijos klausimą: kodėl Abiejų Tautų Respublika vėlavo, palyginti su Vakarų Europa (apie Dariaus Žiemelio disertaciją)

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Vilnius University Institutional Repository

Lietuvos istorijos studijos