Rugpjūčio 27 dieną Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidarytos parodos „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ kuratorės, dailės istorikės Dovilė BARCYTĖ ir Ieva BURBAITĖ dalijasi patirtimi apie netipišką parodos kuravimą karantino metu ir aptaria ekspozicijos turinį. Kitoks. Turbūt šis žodis geriausiai apibūdina parodos kuravimo procesą karantino sąlygomis. Tiesa, įvertinus galutinį rezultatą, tai galbūt net buvo naudinga. Viena vertus, turėjome mažiau galimybių fiziškai dirbti su eksponatais, kita vertus, galėjome daugiau laiko skirti pačiam tyrimui ir tekstui. Parodos koncepcija išsigrynino ne fiziškai atrenkant ir grupuojant objektus, bet galvojant, ką apie pasirinktą laikotarpį norime pasakyti ir kaip eksponatai gali padėti tą naratyvą sukurti. Tad parodos kuravimas prasidėjo šiek tiek neįprastai. Karantino metu parašyti tekstai virto vaizdu jau sugrįžus į galerijos patalpas. Tokia koncepcija, kai dailė ir tekstas vienas kitą lygiavertiškai papildo, puikiai tinka „Tartle“ atveju, nes galerijos lankymas įprastai vyksta tik ekskursijų formatu, orientuojantis į valandą trunkantį pasivaikščiojimą, o parodos eksponatams reikia komentarų.The art historians Dovilė BARCYTĖ and Ieva BURBAITĖ, curators of the exhibition ‘1918–1945 / Kaunas – Vilnius’ which opened at the Tartle Lithuanian Art Centre on 27 August, share their experience of the atypical curation of an exhibition during lockdown, and discuss the contents of the exhibition
