Karosienė, Vida

Kalbotyra

loginiai žodynai latvių koks sieja su lietuvių kuoka .. lazda, pagalys su bumbulu viename gale". Pušis, t.y. k4nka, savo reikšme artimesnis medžio semantikai negu kuoka. Tačiau čia savo žodi turėtų tarti etimologijos specialistai. I Vladas Grinaveckis I Apie priebalsių derinius lietuvių kalbos žodžių šaknyse Tiriant lietuvių kalbos pirminių vardažodžių vienskiemenių šaknų fono taktinę struktūrą, išryškėjo kai kurios pradinių (šaknies inicialės ) ir galinių (šaknies finalės ) priebalsių, priklausančių tam pačiam poklasiui, derinimo tendencijos (plačiau apie tai žr. Karosienė, 1985). Šiomis pastabomis norima atkreipti dėmesi i trankiųjų pučiamųjų (S poklasio) priebalsių tarpusavio santykius lietuvių kalbos žodžių šaknyse. Išanalizuota medžiaga parodė, kad vienskiemenėse vardažodinėse šaknyse dažniausiai vartojamos homogeninės trankiųjų pučiamųjų priebalsių sekos'. Kitaip sakant, pačių pro-duktyviųjų S ... S tipo sekų (Įs - sI ir Iš - šI, pvz.: smals-its, skiipst-os bei šikfn-a, štiš-os) iniciali-nės ir finalinės dalys yra dvigubai koreliuotos - pagal duslumą/skardumą bei pagal sargu-mą{'zvarbumą. Be minėtų sekų, čia rasta ir kitokių trankiųjų pučiamųjų priebalsių derinių: lž - sI (pvz., žqs-Is), lž - žl (pvz., žvaigžd-l), lž - sI (pvz., Žillzdr-os), Iš - sI (pvz., Msn-is), Iš - žl (pvz., šaiž-its), Is - zl (pvz., skrUzd-ė). Nesunku pastebėti, kad sekas, kurių nariai nesuderinti pagal sargwną/žvarbumą (Įž - sI, lž - zl, Iš - sI), sieja kitas bendras dėsningumas: šaknies ini-cialei priklausantis priebalsis yra alveolinės artikuliacijos (žvarbusis), o finalės priebalsis -dantinės artikuliacijos (sargusis). Atvirkščia tvarka vienskiemenėse vardažodinėse šaknyse nebuvo aptikta. Todėl parūpo patikrinti, ar galioja šis dėsnis ir 'kitose - pirmiausia daugia-skiemenėse vardažodinėse - šaknyse. Nors dviskiemenėse šaknyse teoriškai galėtų būti vartojamos ne tik dvinarės (S ... S), bet ir trinarės (S ... S ... S) trankiųjų pučiamųjų priebalsių sekos, o triskiemenėse šaknyse -netgi ketumariai (S ... S ... s...S) jų deriniai, tačiau analizuojamoje medžiagoje tokių pa-vyzdžių nebuvo rasta. Triskiemenėse vardažodžių šaknyse S poklasio priebalsių derinių apskritai nepasitaikė, dviskiemenėse šaknyse realizuotos tokios S ... S tipo sekos: Iš - šI (pvz.: šešti-is, šermukšn-is, Iašiš-a), Is - sI (pvz., seser-į), Is - zl (pvz., strlizdan-a), lž - žl (pvz., ž{ežirb-a), lž - sI (pvz., priežost-Is), lž - šI (pvz., žebenkšt-Is). Taigi dviskiemenėse šaknyse vartojami iš esmės tie patys trankiųjų pučiamųjų priebalsių deriniai kaip ir vienskiemenėse šaknyse. Sujungę abi vardažodinių šaknų grupes i vieną, gauname to-kią kalbamų sekų dažnumo eilę': 1./š -š/21x 2.ls-s/19x , Kaip empirinė medžiaga buvo panaudotos pirminių vardažodžių ir veiksmažodžių, pateiktų ,,Dabarti-nės lietuvių kalbos žodyne" (V., 1993), šaknys. Nebuvo atsižvelgta i tarminę ir tennininę leksiką bei interna-cionalizmus. , Skaitmuo prie sekos rodo šaknų, kuriose rastas kalbamas derinys, kiekj. 90 3.lž-sISx 4.lž-žI4x S.ls -zl3x 6.lž-z/2x 7. Iš -s/2x 8.lš-ž/2x 9.lž-š/lx Kaip matome, lietuvių kalboje nėra vardažodinių šaknų, kuriose sargusis pučiama­sis priebalsis eitų prieš žvarbųji. Kalbos istorijos faktai rodo, kad seniau vartotos tokio ti~ ~~k~~ (Is - šI, Is - žl) išny~o dėl lie~vių kal~~i. būd~g~s ~ista~~~n~s reg:esr::i?ės asimiliacijos 5 ... Š > Š ... Š, pvz .. šeš-l < seš-l, šalZ-us < saiž-us, ŠVlez-las < SVlez-las, še!ur-as < *seJur-as (žr. Zinkevičius, 1980, 143; Girdenis, 1980, 40)'. Taigi žvarbusis priebalsis, einantis antruoju 5 ... 5 tipo sekos nariu, suponuoja pinnąji sekos nari, atsto-vaujamą žvarbiojo priebalsio, o sargusis priebalsis pirmojoje sekos pozicijoje - sargųji pučiamąji priebalsi, einanti už jo. Galima formuluoti griežtą implikaciją: (S2 poz. ::;) ŠI poz.> '" C'Šlpoz. ::;) -'Š2poz'>, o sekas Is - šI, Is - žl, Iz - šI, Iz - žl dabartinės lietuvių kalbos šaknyse reikia laikyti teoriškai neleistinomis. Tokią išvadą gražiai - be jokių išimčių - remia ir lietuvių kalbos veiksmažodžių šaknys. Trankiųjų pučiamųjų priebalsių deriniai, vartojami veiksmažDdinėse šaknyse, yra': 1. Iš - šI 21 x (pvz.: šepš-tti, švifkš-ti, šiliuš-ti) 2. Iš - žl9 x (pvz.: šnibžd-tti, šQŽ-tti, šliaūž-ti) 3.lz - zl4 x (pvz., ziiz-ti) 4. lž - s/3 x (pvz., žaf;i-tti) S.ls - s/2 x (pvz., skeis-ti). Palyginus veiksmažodžių ir vardažodžių šaknų trankiųjų pučiamųjų priebalsių se-kas, matyti, kad jų modeliai visiškai vienodi. Skiriasi tik kai kurių konkrečių sekų varto-jimo dažnumas. Pavyzdžiui, deriniai lž - žl, Is - zl, lž - zl, lž - šI, Iš - sI neaptikti veiks-mažodinėse šaknyse, o seka Iz - zl nerasta vardažodžių šaknyse. Nė vienoje šaknų gru-pėje nepasitaikė sekos lž - zl ir Iz - sI, nors jas vartoti lietuvių kalbos šakninės morfe-mos fonotaktikos taisyklės nedraudžia. Tai - teoriškai galimi, tačiau nerealizuoti šak-nies trankiųjų pučiamųjų priebalsių distanciniai junginiai. Vadinasi, dėsnis (Š2 paz. ::;)Šl poz.> '" C'Šlpoz.::;) -'Š2poz'> lietuvių kalbos žodžių šaknyse yra universalus, Jam paklūsta netgi garsažodžiai. Todėl 5 ... Š tipo priebalsių derinius galima laikyti lietu-vių kalbos šakninių morfų neigiamais ribų signalais, arba kitais žodžiais, 5 ... Š tipo prie-, Tarmėse Ii asimiliacija gyva ir liandien (plg. Zinkevičius, 1966, 171; 1980, 143). , Įdomu, kad daugelis veiksmažodžių, turinčių laimyje S ... S tipo derinius, priklauso foneti1kai motyvuo· tų žodžių grupei - garsažodžiams, pvz.: lal·lti,lniOkl-ti, ziiz·ti,/wUti. 91 balsių sekos lietuvių kalboje visada implikuoja morfemų ribą, taigi jos atlieka kulmina-tyvinę ir delimitatyvinę funkciją. Vida Karosienė UTERATŪRA Girdenis A., 1980, žemaičių dzūkavimas: dabartinė padėtis ir istorija. - Baltistica, t. 16 (1), 3244. KJUosienė V., 1985, Pradmių ir galiDių priebalsių derinimas vienskiemenėse vardažodžių šaknyse. - Kalbotyra, t. 36 (1), 18·31. ZinJceviI!ius Z., 1966, Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. ZinJcevil!ius Z., 1980, Lietuvių kalbos istorinė gramatika. T. 1. Vilnius: Mokslas. Veiksmažodis rilpti, rilpa "skobti" Veiksmažodis rUpti A Juškos žodyne pateikiamas paprastas ir sangrąžinis (abu pai-liustruoti pavyzdžiais): Rupti, -pu, -piau AL "wydrąžyč (skobti, drožti)" (sunku kol iš-r u p s i klumpes) ir n1ptjs, -puos, -piaus "leSč z woru (lipti iš vežimo)" (Lauk kol r u p t jis sir u p s ligonis iš vežimo t.y. išlips, v. liptj). Abi šios fonnos žinomos iš ne-spausdintosios žodyno dalies, kurioje tekstas nėra galutinai sutvarkytas, daug brauky-mų, užrašymų viršuje ir pan. Todėl surasti šiuos žodžius ne taip jau paprasta, jie mažai žinomi tyrinėtojams. Ir aptariamasis veiksmažodis rUpti yra užrašytas nelabai aiškiai, ne pačioje eilutėje, o virš jos. Apie ji neužsimenama nei E. Fraenkelio etimologiniame žo-dyne, nei K. Būgos raštuose, jis nenurodytas ir LKŽ. Veiksmažodis rUpti, -a sietinas su šakniniais ia-kamienais raūpti ir ruopti "kasti, duobti, skobti" , ruoptis "ropštis", intaIpiniais rUpti "darytis nelygiam" , la. rupt "skilti, ir-ti" (: raupYti "urbti", TŪptti, rupUs, la. TŪpet "sukelti rūpesčių", rup(j)š "rupus" ir kt.) ir kildintinas iš ball *reup- / "rup- "skobti, drožti" / "grubti, skilti, irti". Baltiškus veiksma-žodžius galima sugretinti su s. isI. riū/a, ags. reo/an "laužti, draskyti", lot. rumpo, nip~ 3 "laužti", skr. n1pyati "dryska", caus. ropayati "drasko" ir kt. Šaknis *reup- / *rup- kildintina iš bazinės šaknies *reu- / *ru- "rauti, rausti", plg. lie. nfuti, la. r8u~ s.sl. ryj(l, ryti "rausti", T1iV(l, -atb "rauti" , lot. ruo, -ere "griauti, draskyti, rausti", s. isI. ryja "pešti (vilną)", skr. ravate "daužo, trupina", žr. IEW 868, lEW 709. Ši šaknis giminiškose kalbose išplėsta ivairiais priebalsiais. Be išplėtinio p, dar gali būti b (plg. lie. rUbti, -a, raūbti, -ia, ruobti, -ia, "kasti, rausti, ru.opti", ru6btis "ro~tis, skverb-tis", riuobti "gremžti, skaptuoti" , rUbti, rumba "grubti, darytis nelygiam" , la. rubinOt "graužti, kra~tyti", got. raupjan, s. angl. a-riepan "rauti, draskyti", oset. TŪvyn / rovun "ravėti", lot. rubus "gervuogė"~ k Qie. mūkti, rUkti, skr. /UiiCaJj ,,rauna, aižo", gr. Op\l't"t"(o) "rausiu, kasu"), s (lie. msti, -a "coire", raūsti, -ia, la. raust "rausti"), ti, dh ir kt, plg. Po-komy IEW 869-871. Kai kurios išplėstos šaknys galėjo susidaryti dar bendroje epocho-je, kai kurios - jau kalboms išsiskyrus (tai nustatyti nėra lengva). Etimologiniuose žody-nuose jos dažniausiai pateikiamos kaip bendras paveldas. Reikšmės "rauti, pešti", "rausti", "kasti", "drožti, skaptuoti" , "daužyti, griauti" / "darytis nelygiam, grublėtam", "trupėti, irti" taIp savęs gražiai dera, plg. A Kaukienė 92 

Apie priebalsių derinius lietuvių kalbos žodžių šaknyse

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/31238/30202

Apie priebalsių derinius lietuvių kalbos žodžių šaknyse

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra