Kazlauskienė, Asta

Kalbotyra

KALBOTYRA XLV(1) 1996 LINGVISTINĖ PASTABA Dvejopa i1gųjų žemutinių balsių kiekybė Igliaukos šnektoje 1. Įprasta manyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje ir pietinėje vakarų aukštaičių tar-mėje tvirtagaliai prigimtinio ilgumo balsiai a', e' ir po kirčiu pailgėję žemutiniai balsiai tariami vienodai (Vaitkevičiūtė, 1961,31,37; LKG I, § 17, § 23; Zinkevičius, 1966, 80; Mikalauskaitė, 1975, 17; Pakerys, 1986,33). Thrbūt todėl V. Vaitkevičiūtė (1960, W7-217), tirdama lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumą, net nelygino šių garsų kiekybės. Tačiau daugelyje tarmių padėtinio ilgumo balsiai yra šiek tiek trumpesni - ši skirtumą net ir pietinėse vakarų aukštaičių šnektose pastebėjo jau A. Baranauskas (Baranovsldj, 1898, 15) ir K. Jaunius (1970, 83). Vėliau pusilgių ir i1gųjų a, e opozicijos egzistavimą yra gynęs A. Girdenis (1971, 205; 1981, 128). Apie trejopą kirčiuotų balsių a, eilgumą vakarų aukštaičių kauniškių tarmėse būta užuominų ir kituose kalbininkų darbuose (Zin-kevičius, 1980,98; Pakerys, 1986, 33; Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis, 1992, 4). Kiek išsamiau a, e ypatybės tirtos O. Snabaitytės (1972, 95) diplominiame darbe. Padėtinio ilgumo balsių priegaidės priklausomybė nuo greta esančių priebalsių anali-zuota B. Simanavičienės (1993, 46-53) straipsnyje, kuris irodo, kad nėra tikros minėtų pozicinio ilgumo balsių tvirtagalės priegaidės - tai verčia abejoti ir visiško jų ilgumo tikrumu. 2. Šiame darbe, remiantis instrumentiniu ir audiciniu metodu, tiriamas balsių ilgumas Marijampolės rajono Igliaukos apylinkėje, priklausančioje pietiniams vakarų aukštaičiams. 2.1. Instrumentinio tyrimo medžiagą sudarė 17 porų žodžių ($tas-riistas, rqsto-riisto, rąstą-riistą, patręšęs-palr€šęs, patrę§us-patre§us), su kuriais sudaryti nesudėtingi sakiniai. Šiuos sakinius· perskaitė du diktoriai, gimę ir gyvenantys Igliaukos apylinkėje (P., g. 1949, ir A., g. 1950). 2.2. Vėliau pagal specialią kompiuterinę kalbos garsų tyrimo programą .. KALBA-ME" (programavimo kalba TuRBO-PASCAL, v. 6.0), sudarytą Vilniaus universitete I, IBM tipo kompiuteriu buvo matuojamas tiriamų garsų ilgumas. Diktorių perskaityti žo-džiai irašomi i kompiuterio atminti ir ekrane pateikiama programos paruošta oscilog-rama. Pasiklausius ją galima skaidyti i atskirus garsus, kurių ilgius matuoja pati pro-grama. Matavimai ir statistiniai skaičiavimai atlikti VU Eksperimentinės kalbotyros katedroje. 1 Programos aUlorius - Pijus Kasparailis. ltumpą jos aprašą žr. (Girdenis etc., 1995). 128 2.3. Atlikus matavimus, buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis (i), stadartinis nuo-krypis (s), koreliacijos koeficientas (r), 95% pasikliaujamasis intervalas (+). Šie statisti-;)jai parametrai skaičiuoti IBM tipo kompiuteriu pagal A. Girdenio sudarytą programą (programavimo kalba TuRBO-PASCAL, v. 7.0). Gautas koreliacijos koeficientasr = 0,818 rodo, jog yra stabilus ryšys su intonacija: abiejų tipų balsiai vienodomis intonacijos sąly­gomis ilgėja ar trumpėja panašiai. Pasikliaujamieji intervalai rodo, kad skirtumas yra reikšmingas, nes jie nesusikerta. Balsių tipas n Dgesnieji 17 1hImpcsnicji 17 OSI 225 I, ... 'I :: ':5 ... 11> BaI", _taitdn6 dI_ '0. o' ,.. o • 0° 75UDU519)nS2Cll22i2SD ...""tIIIIIII(Ira) ;;(ros) s(m.) pasikI. inL (9S%) 189,41 26,47 17S,8S+202,97 149,88 27:;7 13S,76+164,OI 2.4. Padėtinio ir prigimtinio ilgumo balsių truk-mės skirtumą iliustruoja taškinė diagrama. Jei šie balsiai nesiskirtų, taškai istrižainės atžvil-giu išsidėstytų simetriškai. Diagrama rodo, kad pa-dėtinio ilgumo balsiai [a., e.)<*-a-, • .e- tikrai trum-pesni už prigimtinio ilgumo balsius [a·, e) < ·ali-, • -en-. 2.5. Rezultatų reikšmingumas dar tikrintas Stu-dento ir neparametriniu Wilcoxono laiterijumi. Skai-čiavimai atlikti pagal A. Girdenio programas IBM tipo kompiuteriu. Abu kriterijai (Studento 0,001, o Wilcoxono 0,01 lygiu) rodo, kad variantai skiriasi: Studento Iaiterijus2t 132l = 4,264 > t(O,OOI) = 3,622 WIIcoxono kriterijus 6J = 2,600 > uIo,OI) = 2,576. 3.1. Audiciniam eksperimentui buvo sudaryta 16 nesudėtingų sakinių su šiomis žo-džių poromis: rąstas-rastas, rąstą-riistą,patręšus-patr€šus,patręšęs-patrešęs, ąsai-asai. Sakiniai sumaišyti pagal atsitiktinių skaičių lentelę (Girdenis, 1981,213) ir diktorė, gimusi ir gyvenanti Igliaukoje (g. 1949), tiriamuosius žodžius perskaitė 42 Igliaukos vidurinės mokyklos vyresnių klasių mokiniams. 3.2. Iš 336 atsakymų teisingi 224 (62,7%). Gauti rezultatai ivertinti statistiškai, pasinaudojant vadinamuoju u kriterijumi, skaičiuojamu pagal formulę u= I ip-ipo l"n1f}. (Urbach, 1964, 168; Girdenis, 1981, 34). FO imtas pagal atsitiktinio spėliojimo (t.y. 50 %) ribą· Rezultatai statistiškai reikšmin~i (u = 6,251), nes net aukščiausia kritinė reikšmė (u = 3,29) viršijama beveik 2 kartus. Zodžiai neabejotinai skiriasi tam tikrais fonologiškai reikšmingais požymiais. 4. Instrumentinis žemutinio pakilimo balsių ilgumo tyrimas rodo, kad šioje tarmėje prigimtinio ilgumo balsiai [a', e') tikrai skiriasi nuo atitinkamų padėtinio ilgumo balsių. 1 Indeksu parodytas vadinamasis laisvės laipsnių skaičius 1= n. + n2 - 2 Statistinė analizė patvirtina šio skirtumo reikšmingumą, o iš audieinio eksperimento matyti, jog ši skirtumą suvokia ir patys tarmės atstovae. S. Konktūros pastaba. Jau baigiant spausdinti ~ias pastabas papildomai buvo iimatuotas pozicinio ilgumo [a.) ir akūtinio [a') ilgumas žodžiuose /cQslas ir Icqsllls. Siuose žodžiuose minėtų balsių ilgumas be-veik nesiskiria: diktoriaus P. [a.)-165 ms, [6')-164 ms; diktoriaus A [a.)-189 ms, [a')-186 ms. UTERATŪRA Barano.sleJj, 1898 - SapaHoBCKiA A. 3a .. tTXH o JlHTOBCKO"lo R31o!Kt H CJloaapt. CaHlCTneTep6ypf1o: THnorp. H .. n. AI<aJi. Hayn. Girdenis A., 1971, [Rec.) Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija). -Baltistica, t. 7 (2),201-209. Girdenis A., 1981, Fonologija. Y.: Mokslas. Girdenis A. ele., 1995, Lietuvių kalbos ir jos tarmių prozodinių rei~kinių ir fonemų a1ofonų analizė: Mnkslinė ataskaita. Y.: VU. Jaunius K., 1970, Kauni~kių tarmė. - Drolvinas Y., Grinaveokis Y., Kalbininkas Kazimieras Jaunius. Y.: Mintis, 81-84. LKG 1- Lietuvių kalbos gramatika, 1.1: Fonetika ir morfologija I Ats. red. K. Ulvydas. Y.: Mintis, 1965. Mi/cQ/JJus/cQilė E., 1975, Lieluvių kalbos fonetikos darbai. Y.: Mokslas. Pakerys A., 1986, Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. V.: Mokslas. SimalllJ.ilunė B., 1993, Dvejopa [oi, l) < "-d-, 0-ė_ priegaidė veliuoniečių ~nektoje.- Kalbotyra, l 42 (1), 46-53. Snabailylė 0.,1972, "Ilgųjų· balsių la:) [o:) ["':) ypatybės pietinėje vakarų a~taitių tarmėje: Diplomi-nis darbas. Y.: VU. Urbach, 1964 - Yp6ax B. 10. SHo .. e1pH~eCKHe .. eTOay. MocKB8: HayK3. Urbana.iliū/ė-Marke.ilionė t., Grina.ockis v., 1992, Lieluvių tarmės, I. 2: Fonetika. Morfologija. Y.: VPI. Vai/kevilw/ė V., 1960, Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė.- LKI< 3 207-217. Vai/kevičiūtė v., 1961, Lieluvių lileralūrinė. kalbos balsinės ir dvibalsinės fonemos. - LKK 419-47. Zinkevičius Z., 1966, Lietuvių dialeklologija. V.: Mintis. Zinkevičius Z., 1980, Lietuvių kalbos istorinė gramalika. V.: Mokslas, I. 1. Vytauto Didžiojo universitetas, Asta Kaz/Quskienė VU Eksperimentinės kalbotyros katedra l Baigdama noriu nuolirdžiai padėkoti prof. A. Girdeniui už vertingus patarimus ir paskatinimą atlikti ~i tyrimą· 130 

Dvejopa ilgųjų žemutinių balsių kiekybė Igliaukos šnektoje

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/31280/30244

Dvejopa ilgųjų žemutinių balsių kiekybė Igliaukos šnektoje

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra