Markevičienė, Žaneta

Kalbotyra

vapt: btipkęna tYliuk9nt ęš_petfius Į vapt Į ę_sųsęle·da; varnoti: vasnuolę žĘi"sis prijkete·; važiUoti, nuvažiuoti: lęižp.vis mp.na paktilnte nuvaZa.va Į tep_skane· bp.va ("sakoma ką skaniai valgant"); vai.iuoti, parvai.iuoti: jau.Jūonis parvai{)u ("sakoma apie griaustinį"); žaislai "žaidimai": vęsuoku tū·m_tatii· žaislū·m bp.va; ijpt: perku·ns tik_žžipt vęinpĮ pntrp rūozp; žiupt: tik_ippt perkU·ns (.gtilva; žiUžis: ip.ži mu.štę ("toks vaikų žaidimas"). Dar vienas kitas įdomesnis pavyzdys: breščius "nei žilas, nei širmas arklys" (plg., brešas, -a Sr); bUgis "baidyklė"; kaurūtas (plg. kalvaratas) "verpimo ratelis"; klefikš klankš "sakoma einant su klumpėmis"; kriugis "ožys malkoms pjauti"; lakšaljnė "naminių makaronų sriuba"; llteris (l1taris) "litras"; medininkas (medirunčė) "malkinė"; myliis, -I (-a) "mielas, meilus"; miteris (mltaris) "metras"; nemačiom "paslapčia"; pačii1kšt pačii1kšt "sakoma minant linus"; pridirblmas "prieangis, veran-da"; protniis, -I "protingas"; po.pšt po.pšt "šaudymui nusakyti"; rfic7colė "kopūsto šer-dis"; suklakn6ti "sakoma apie gandrą"; šiugidjnas "lapuočiai"; tik tenk tenk "sukasi verpimo ratelis"; zvank "kartojant nusako skambėjimą". Iš nugirstų karvių vardų mi-nėtini: Cekė, ŠlaJcytė, Terbešė. Vilniaus universitetas Bendrosios kalbotyros katedra Balsių a ir u pakaitos tarp nosinių priebalsių rytų aukštaičių šnektose Zofija Babickienė jteikta 1997 m. lapkričio mėn. Visiems kalbininkams gerai žinoma, kad kai kuriuose žemaičių tarmės žodžiuose vietoj bk baIsio a tariamas u. Plačiausiai paplitę tokio tipo žodžiai yra muno "mano", mun "man", munl "mane" ir numas "namas" su daugybe giminaičių: numal, numiilis, numien, numlnis, numlškis, numo ir kt. (LKž VIII 893--896; LKT 465; DūnŽ 222-224 etc.). Sifruodama kasetėse įrašytus uteniškių tarmės tekstus aptikau šaknį num- ir dvie-jose rytų aukštaičių tarmės šnektose. Mind6nų km (Stirnių parapija) įrašyti tokie du atvejai: numi.nlE. mila.llE. k!'!JSiumas ir parvahė.va. num!J·. Pasakotojas J. Vyšniauskas gimęs 1914 m Kadangi žodžiai su šia šaknimi pavartoti du kartus, nėra pagrindo įtar­ti, kad tai galėtų būti apsirikimas. Abiem atvejais u yra nekirčiuotame skiemenyje, o žodžių reikšmė šiek tiek nutolusi nuo pagrindinės žodžio "namas" reikšmės. Baziviš-kių kaime (Lukštų parapija) užrašytas sakinys dva.ra. bU.va. ma.kt·kla num:h (t.y. 130 mokykla buvo dvaro namuose). Pasakotoja O. Šniukštienė gimusi 1912 m. Sunku bū­tų tilėtis, kad rytų aukštaičiai galėtų turėti paralelines šaknis nam- ir num-, - vadina-si, nekirčiuotas balsis a tarp dviejų nosinių priebalsių linkęs nazalizuotis ir siaurėti. Tad tikriausiai tokios pačios fonetinės kilmės balsis u yra ir minėtuose žemaičių tar-mės žodžiuose muno, mun, numas ir kt. Žemaičių tarmėje yra ir daugiau žodžių (tiesa, rečiau vartojamų), kur tarp dviejų nosinių priebalsių vietoje balsio a tariamas u: kamune "kamanė, laukinė bitė" (Alsė­džiai, Salantai, Mosėdis), nom. pl kamunės (Salantai), kamunlnis medUs (Mosėdis), kii-mwlOS "kamanos" (Salantai) ir kt (LKž: V 189-190). Tikriausiai tokių žodžių yra ir dau-giau. Balsio u kilmė šiuose žodžiuose problemiškesnė, nes čia jis yra niekada nekirčiuoja­moje pozicijoje. Bet jis taip pat gali būti nazalizacijos bei siaurėjimo rezultatas. Apie Tauragę ir kitose Zemaičių vietose upėvardis Nemunas turi variantą Nemanas (LUEV, 108). A Vanagas teigia, kad "dėl varianto Nem-anas ir dėl galimų kitokių Nemu-no darybos ir kilmės aiškinimų priesagos -wlas buvimas varde Nemunas kelia rimtų abejo-nių" (A Vanagas, 1970, 202). Nėra neimanoma, kad tokį a virtimą i u tarp dviejų nosinių priebalsių galėtume turėti ir šiame upėvardyje: Nemanas > Nemunas. Pietų aukštaičiai šiame upėvardyje ir išvestiniuose žodžiuose balsi u neretai praleidžia: Nbnnas (Viečiūnai), panemne "panemunė" (Ratnyčia), paneflinė "t.p." (Liškiava). Šis variantas neužfiksuotas nei LUEV, nei A Vanago (1970,1981) veikaluose. Pabrėžtina, kad variantą Nemanas bus turėję ne tik žemaičiai. Tai rodytų vietovardis Nemajdnai (kaimas Prienų rajone, tebevar -tojamas ir senesne forma Nemanitmai) ir galbūt pavardės Nemiinis, Nemiinius, Nemaniivi-čius, Nemaniflnas bei galima jos "mutacija" Namajdnas. Dar, kalbėdama apie Nemuną, norėčiau pridurti vieną detalę. Etimologizuodami ši upėvardi, kalbininkai paprastai remiasi K Būgos nelabai aiškiai nusakytu grybu ne-munė "drėgnose vietose auganti budis" (Vanagas, 1981). LKž: VIII tome nurodoma, kad nemunė yra kelmutis (Annillaria mellea) (LKž: VIII 653). Tačiau apie Ukmergę, Vidiškius šis žodis kirčiuojamas nemunė ir reiškia visai kitą grybą - raudongalvi balti-keIŲ, jerubėlę (Tricholomopsis ruti/ans). UTERATŪRA LKf - Lieluvių kalbos larmės. Chreslomalija. Vilnius: MinIis, 1970. LKŽ - Lieluvių kalbos žodynas. T. 5, Vilnius: Mokslas, 1959; T. 8, Vilnius: Mokslas, 1970. LUEV - Lieluvos TSR upių ir ežerų vardynas I Sudarė B. Savukynas, A Vanagas, V. Vilkauskas ir kl. Vil-nius: MinIis, 1963. DūnŽ - Vilkauskas V. Šiaurės rylų dūnininkų šnekIŲ žodynas. Vilnius: Mokslas, 1976. Vanaga.r A., 1970, Lieluvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: MinIis. Vanaga.rA., 1981, Lieluvių kalbos hidronimų elimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. taneta Markevičienė Vilniaus pedagoginis universitetas Lieluvių kalbolyros kaledra lIeikIa 1997 m. spalio mėn. 131 

Balsių a ir u pakaitos tarp nosinių priebalsių rytų aukštaičių šnektose

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/31330/30294

Balsių a ir u pakaitos tarp nosinių priebalsių rytų aukštaičių šnektose

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra