Šuopytė, Ineta

Lietuvos istorijos studijos

English

Ineta Šuopytė

Directory of Open Access Journals

PhD Students’ Summer School „Postwar Mass Construction as an Object of Heritage“ in Vilnius University, Faculty of History

Vilnius University Press Scholarly Journals

Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete

162Lietuvos istorijos studijos ISSN 1392-0448 eISSN 1648-9101 2022, vol. 50, pp. 162–165 DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2022.50.10Moksl in is gyvenimas /  Academic l i feDoktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteteIneta ŠuopytėPaveldosaugos magistrantė Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas El. paštas: ineta.suopyte@if.stud.vu.ltVilniaus universiteto Istorijos fakultetas 2022 m. birželio 8–10 d. organizavo doktorantų mokyklą „Post-War Mass Housing as Heritage Site“, kurios metu kvietė kultūros istori-kus ir architektus svarstyti masinės statybos gyvenamųjų rajonų vertę ir galimybes juos išsaugoti. Mokykla yra COST tinklo programos „European Middle Class Mass Housing“ (CA18137 MCMH) dalis. Ją koordinavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. Iš įvairių Europos kampelių – Italijos, Belgijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, Makedonijos, Izraelio, susirinkę masinės architektūros tyrėjai kartu su vietiniais tyrėjais bandė įsigilinti į sovietmečiu išdygusių Vilniaus gy-venamųjų rajonų planavimo, statybos, istorinio konteksto, gyventojų buities specifiką. Kaip konkretus analizės atvejis pasirinktas Lazdynų gyvenamasis rajonas. Pirmąją dieną mokyklos dalyviai turėjo progą trumpai susipažinti su gyvenamaisiais rajonais ir jų raida. Įvadinės paskaitos metu prof. dr. Marija Drėmaitė pasakojo apie bendrą sovietinio laikotarpio architektūros, gyvenamųjų namų ir daugiabučių statybos istoriją. Po paskaitos vykta į ekskursiją, kurios metu dalyviai galėjo išvysti pirmuosius stambiaplokščius daugiabučius Naugarduko gatvėje, susidaryti pirmą įspūdį apie Laz-dynų urbanistines struktūras, pažvelgti į paskutinės kartos daugiabučius Pašilaičiuose ir kotedžus, kurie liudija tipologinės įvairovės užuomazgas. Dalyviai taip pat turėjo progą užeiti į Lazdynų penkiaaukščio butą, pajusti vidines struktūras ir pamatyti autentiškas sovietmečio interjero detales. Nepamiršta ir apie alternatyvą – individualių namų statybą sovietmečiu. Fakulteto bakalaurantas Nojus Kiznis pasivaikščiojimų po Antakalnį metu doktorantams pasakojo apie individualios statybos pastatus, jų projektavimo, statybų or-ganizavimo peripetijas. Contents lists available at Vilnius University PressCopyright © 2022 Ineta Šuopytė. Published by Vilnius University Press This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.163Ineta Šuopytė. Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“Antrąją dieną Vilniaus muziejaus parodos „Kas į Viršulus?“ kuratorius, VU Istorijos fakulteto doktorantas Povilas Andrius Stepavičius vedė ekskursiją po Viršuliškes, ku-rios metu išryškėjo miesto teritorijų genezė – nuo mažų medinukų kaimo aplinkoje iki didelės masės daugiaaukščių. Mokyklos dalyvius domino gerai išlikę ir matomi senos ir naujos statybos kontrastai buvusio kaimo aplinkoje, įdomi daugiabučių konfigūracija, architektūrinės balkonų detalės, žaliosios kiemo erdvės. Parodos erdvėse akį traukė dė-mesys vietos gyventojų patirtims, ateities vizijoms ir pageidavimams. Kita svarbi mokyklos dalis – paskaitos. Jų metu dalyviai turėjo progą susipažinti su vykdytais masinės statybos rajonų vertybių nustatymo, dokumentavimo ir regeneracijos projektais. Šitaip sudaryta galimybė perimti skirtingas vertybių nustatymo metodologi-jas. Architektė ir tyrėja dr. Lidwine Spoormans (TU Delft) pasakojo apie Nyderlandų masinę statybą, jos likimą ir galimybes prisitaikyti prie šių dienų poreikių. Buvo įdo-mu sužinoti apie NEMAVO Airey surenkamųjų namų technologiją, kuri buvo perimta iš britų ir sėkmingai taikyta Nyderlanduose, adaptuojant britų dizainą prie Nyderlandų statybos tradicijų. Pavojai, kylantys šiems daugiabučiams, yra gana panašūs į mūsiškių: gyventojų savivalė – prakertamos naujos angos, dedami skirtingų medžiagų ir spalvų langai, atsiranda naujų elementų (stogeliai); renovacijos, kurių metu autentiška medžia-ga uždengiama; prastas tokių namų vertinimas architektūriniu požiūriu; kompleksinės renovacijos trūkumas – prarandamas vientisas rajono vaizdas ir pirminis sumanymas. L. Spoormans taip pat pristatė kasdienybės paveldo architektūroje koncepciją. Pa-brėžtas masinės statybos daugiabučių kaip paveldo esminis konfliktas: daugiabučių aplinkoje tarpsta gyventojų kasdienis gyvenimas, o paveldas dažniausiai yra suvokia-mas kaip kažkas išskirtinio, nekasdieniško. Be to, daugiabučiuose gyvenančių individų poreikiai gali visiškai skirtis nuo viešojo paveldo intereso. Tyrėja siūlė į kasdienybę žvelgti kaip į vieną iš vietos vertybių, o jos tyrimą – kaip produktyvų tiek interpretuo-jant objektą, tiek jį išsaugant. Taip pat iškelta idėja, kad svarbu ne tik tai, ko klausiame, bet ir forma, kuria yra pateikiamas klausimas, – būtent tai lemia, kokio atsakymo bus sulaukiama. Tad, dalindamasi patirtimi, ji siūlė labiau įtraukiančius gyventojų apklausos būdus: knygeles su kasdienybės potyrių fiksavimo užduotimis, išmaniąsias programėles. Skatinta atsižvelgti į kitus svarbius rajono tyrimo šaltinius: socialinius tinklus, kuriuo-se galima rasti informacijos apie veikiančias bendruomenes, vietas, kurios mėgstamos vietinių ir lankytojų, taip pat – parduodamų butų skelbimus, kuriuose galima pamatyti interjerus, susidaryti įspūdį apie gyvenimo būdą. Nuotolinės paskaitos metu dr. Jelica Jovanović (Belgrado universitetas) pristatė išsamų Naujojo Belgrado (Serbija) tyrimą, kuris lėmė tai, kad rajonas tapo valstybės saugomu paveldo objektu. Tyrimo metu buvo surinkta projektinė medžiaga, istoriniai duomenys, dokumentuota informacija apie esamą būklę, būtinus išsaugoti elementus. Tyrimui naudota lyginamoji analizė. Ieškant tinkamų įrankių tirti panašius rajonus, išna-grinėti analogiški užsienio objektai. Kiekvienas statinys vertintas pagal nustatytus krite-rijus, tokius kaip pastatų originalumas, forma, architekto aktualumas, vieta urbanistinėje struktūroje, tvarumas (ar reikia stiprinti konstrukcijas, gerinti šilumos termoizoliacines savybes), gyventojų identifikacija su vieta. Taigi vertintas tiek materialus, tiek socialinis 164ISSN 1392-0448   eISSN 1648-9101   Lietuvos istorijos studijos 50, 2022objektų lygmuo. Visa ši medžiaga susisteminta, išleisti katalogai, fotografijų albumai, vertinamoji dalis.Nepamiršta ir apie didelio masto masinės statybos destrukciją, vykstančią dėl karo Ukrainoje. Projekto „After socialist modernism“ (aftersocialistmodernism.com) vadovas Oleksandras Anisimovas iš Kijevo, šiuo metu gyvenantis Lvive, nuotolinėje paskaitoje pasakojo apie sudėtingą ukrainiečių santykį su sovietinio laikotarpio palikimu. Karas tik dar labiau pabrėžė gyventojų ir jų aplinkos susipriešinimą. Nušiurę, nepatrauklūs, pilki masinės statybos rajonai gyventojams ilgą laiką priminė sovietinį laikotarpį. Net vietos architektų projektuoti objektai iki šiol yra vertinami prieštaringai. O. Anisimovas kalbėjo apie alternatyvaus žiūros taško į masinę statybą būtinybę. Jis pristatė unikaliausius vietos architektų bandymus kurti jaukią, vietos tapatybę perteikiančią gyvenamųjų daugiabučių namų aplinką, kuria buvo sąmoningai oponuojama sovietinei aplinkos standartizacijai. Architektė dr. Aušra Černauskienė ir dr. Viltė Janušauskaitė (Vilniaus universitetas) padėjo doktorantams įsigilinti į Lietuvos paveldosaugos ir socialistinio modernizmo tyrimų kontekstą. V. Janušauskaitė doktorantams pasakojo apie sovietinio laikotarpio pastatų įrašymą į kultūros paminklų sąrašą, vėliau – jų likimą kultūros vertybių registre, Lietuvos paveldosaugos sistemos pokyčius atkūrus nepriklausomybę. Dalyvius nustebi-no paveldo objektų išbraukimo iš kultūros vertybių registro procesas. Jis sukėlė įvairių diskusijų. A. Černauskienė pristatė betono architektūrą Lietuvoje, kurią tyrinėjo savo pernai apgintoje disertacijoje. Paskaitos metu išryškėjo, kad didelę dalį XX amžiaus architektūros sudaro būtent masinės statybos rajonai, kurių statybai naudotas betonas. Demonstruotos pagrindinės betono faktūros, aptarti rajonų įvairovės kūrimo būdai. Ar-chitektė aptarė pagrindines grėsmes, kylančias masinės statybos palikimui (nepriežiūra, nunykimas, griovimas), problemas (renovacija, pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms) ir galimybes (pirmų aukštų įveiklinimas, terasos). Ji taip pat pristatė 2018–2020 metais vykdytą projektą „Vertingos XX a. II p. – XXI a. pr. architektūros inventorizacijos“, kurio metu atrinkta ir įvertinta apie 100 pokario modernizmo objektų. Atrankai taip pat taikyta verčių matrica, kuri buvo sukurta analizuojant tarptautinius dokumentus ir užsie-nio pavyzdžius. Sąrašas vis dar nepublikuotas, bet labai laukiamas.Diskutuojant apie socialinę masinės gyvenamosios statybos rajonų vertę, V. Janu-šauskaitė pristatė savo atliktą pirmosios Lazdynų, Karoliniškių ir Žirmūnų naujakurių kartos tyrimą. Analizuotos jų patirtys – apsigyvenimas nebaigtame statyti rajone, nauja-kurystė, Lazdynų Lenino premija, kuri lėmė kitokią rajono percepciją. Doktorantai taip pat susitiko su vietos bendruomene – „Ryto“ bendruomenės atstovu Gyčiu Oržikaus-ku, Lazdynų seniūnu Vytautu Kirsniu ir seniūnijos teritorijų priežiūros specialiste Auš-ra Juškauskiene, Lazdynų bibliotekos vedėja Martyna Maliene. Susitikimo metu kelti Lazdynų renovacijos, infrastruktūros gerinimo, aplinkos vertės išsaugojimo klausimai. Dalyviai turėjo galimybę sužinoti, kokie klausimai aktualiausi bendruomenei – ką žmo-nės labiausiai vertina, ko jiems labiausiai trūksta gyvenamojoje aplinkoje, kokias veiklas jie vykdo. Fiziškai susipažinę su masinės statybos daugiabučių rajonų struktūra, sužinoję apie verčių nustatymo įrankius ir metodus, susidarę įspūdį apie vietos gyventojus, doktoran-165Ineta Šuopytė. Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“tai priartėjo prie praktinės užduoties, kurios metu ėmėsi svarstyti, kaip išsaugoti Lazdy-nų gyventojams svarbias vertes ir įgalinti vietos bendruomenę. Į išsaugojimo galimybes žvelgta iš dviejų paveldo perspektyvų: statinių (nekilnojamojo paveldo) ir socialinės (kasdienybės, nematerialaus paveldo). Abi grupės nusprendė, kad Lazdynų žaliosios erd vės ir urbanistinė struktūra yra labiausiai saugotina rajono vertybė. Nors pati archi-tektūra vertinta kaip mažai vertinga, pritarta holistinės renovacijos būtinybei, kuri iš-laikytų vienodos architektūros pirminį sprendimą. Mokyklos dalyvių manymu, šiame procese dialogas tarp vietos bendruomenės ir ekspertų yra būtinas. Priimant sprendimus dėl rajono ateities dalyviai siūlė atsižvelgti į kasdienybės paveldą, taikyti įvairius infor-macijos rinkimo metodus. Taip pat pabrėžta aktyvaus vietos bendruomenės įsitraukimo į aplinkos priežiūrą svarba. Siūlyta kurti bendruomenės sodą, sudaryti sąlygas kiemuose sodinti gėles ar daržoves, pritaikyti laiptinių prieangius bendravimui. Šių galimybių atsi-radimas padėtų bendruomenei imtis atsakomybės už savo gyvenamąją erdvę ir paveldą, kuriame gyvena. Taigi per tris mokyklos dienas dalyviai sužinojo, kokius metodus ir įrankius galima taikyti tiriant masinių daugiabučių aplinką, pamatė skirtingų žiūros taškų, susidarė gana platų Vilniaus masinės architektūros vaizdinį, turėjo progą palyginti Lazdynus su savo tyrimo objektais – svarstyti, kiek siūlomi sprendimai, vertybės yra universalūs ir lokalūs. Pasiektas ir pagrindinis mokyklos tikslas – turėti laiko pamąstyti. Pirmą kartą Vilniuje besilankiusiems didelį įspūdį paliko išpuoselėti gėlių darželiai, augalai laiptinėse, vešinti žaluma ir žmogiškasis daugiabučių mastelis. Šiuos dalykus vietiniai dažnai priima kaip savaime suprantamas duotybes. Žvilgsnis iš išorės lėmė produktyvias diskusijas, kurių metu išaiškėjo, kad „pilkų daugiabučių masė“ gali būti įvairi, patraukli ir įdomi. O tam reikia visai nedaug – atverti galimybę gyventojams būti protagonistais savo rajono isto-rijoje. 

Šuopytė, Ineta,

Vilnius University Institutional Repository

Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete /

https://www.journals.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/download/30512/29517

Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Vilnius University Press Scholarly Journals

Lietuvos istorijos studijos

Vilnius University Institutional Repository