Studijuojamų dalykų tarpusavio sąveikos ir jos įtakos studijų kokybei analizė

Abstract

The article treats the interaction of subjects of studies’ programme, its impact on the average of subject groups of study course and study results of the whole semester. In 2005 the ministers responsible for higher education who took part in the meeting in Bergen especially put stress on the significance of one function of higher education studies such as the importance of preparation of a proper specialist for the labour market. One of the major conditions of this function implementation is the balanced and properly prepared studies’ programme. The academic law of the Republic of Lithuania regulates the extent of studies’ programmes which are prepared and kept in our country and it is supplemented by the schedule of the first level of provided degree and general requirements of integral studies’ programmes. The more detailed instructions for the scheme of studies’ programme are introduced in the regulations of particular study courses. The training group of studies’ programme presents the final version of a programme. Our analysed studies’ programmes are structured according to the provided order but the training process affects the fundamental aspects of police power specialists’ training. The major programme part is amounted to the subjects of studies’ course, the less part is structured by the subjects of special course studies and the least part is amounted to the subjects of general academic studies. Students gain not only theoretical knowledge but also its practice skills which are well-established enough. The article treats the studies’ results of students of Mykolas Romeris University such as exam evaluation differences and similarities, statistical interrelationships and potential aspects of their impact on studies’ quality. The results of studies achievements’ evaluation of 5 semesters have been analysed and the article explains how the general progress level of students varies, how the studies of subjects of different studies’ courses influence the studies’ progress and if specific studies aspects influence the changes of mental features of students, if they involve the reflective results of acquirement of specific abilities.Studijų programoms, jų parengimo kokybei taikomi tam tikri reikalavimai - pakankamai tiksli, aiški ir teisingai suvokiama informacija apie programą, jos tikslus, studijų rezultatus, įgyjamas kompetencijas; institucijos, kurioje ji vykdoma, galimybę organizuoti ir kokybiškai vykdyti studijų procesą ir t.t. Tai tik keletas sąlygų, pagal kurias reikalaujama parengti programą, ją patvirtinti, gauti leidimą ir pradėti jos vykdymą. Siekiant patikrinti programos kokybę, įvertinti jos aktualumą bei atitikimą nustatytiems reikalavimams, nacionalinės ir tarptautinės patirties kontekste vykdomas išorinio vertinimo ir akreditavimo procesas. Teigiamai įvertinta studijų programa gali būti akredituota 6 metų laikotarpiui. Per šį periodą studijų proceso eigoje nuolat vykdomas vidinis jos kokybės testavimas, o esant būtinybei gali būti pakoreguota iki 20% studijų programos turinio, kurio šerdį sudaro studijų dalykai. Studijų rezultatus siaurąja prasme įtakoja daugelis sąlygų: studentų nuostatos renkantis studijų programą, studijų proceso organizavimo ypatumai, studijų programos vidinė struktūra, studentų socialinės sąlygos, studijų dalykų programos turinys, apimtis, perteikimo, atsiskaitymų - žinių, mokėjimų, gebėjimų vertinimo ypatumai bei nemažai kitų aspektų. Studijų dalykų nuoseklumas, suderinamumas studijų plane taip pat labai reikšmingi. Labai svarbios yra ir studijuojančiųjų nuostatos, jų poreikis studijuoti ir siekti žinių, kompleksiškai lavinti intelektą, didinti motyvaciją tinkamai pasirengti profesinei veiklai. Studentų studijų kokybei įtakos turi ir valia, kuri aiškinama esanti veiklioji proto dalis, jėga, padedanti realizuoti poreikius. Ši „jėga“ stiprinama nuoseklios protinės bei protinės ir fizinės veiklos dėka. Straipsnyje pakankamai siauru aspektu analizuojami Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dviejų studijų programų 5 sesijų rezultatai, jų dinamikos ypatumai. Statistinės matematikos metodų pagalba nustatytas dviejų imčių po 40 studentų atitinkamai 30 ir 28 egzaminų vertinimų skirtumo patikimumas bei koreliacinis (statistinis) ryšys. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti studijuojamų dalykų tarpusavio ryšio ypatumus. Studijų dalykai, atsižvelgiant į teisės bei visuomenės saugumo studijų krypčių reglamentus, buvo suskirstyti į grupes. Dalykų grupių rezultatai ir sesijų vidurkiai buvo lyginami tarpusavyje. Koreliacinis (statistinis) ryšys vertintas tarp kiekvienos sesijos dalykų egzaminų rezultatų. Apžvelgus studijų dalykų grupių rezultatų vidurkio dinamikos ypatumus sesijose, jų tarpusavio bei skirtumo patikimumo nuo sesijos vidurkio reikšmes, sesijos dalykų rezultatų vidurkių koreliacinius ryšius, pateiktos apibendrintos rekomendacijos bei išvados apie galimą studijų programos analizės ir studijų proceso kokybės valdymo variantą