M. Bachtino chronotopas: tarp epistemologijos ir sociokonstruktyvizmo

Abstract

This paper raises the hypothesis that M. Bakhtin’s creative category of chronotope is within the dynamic of epistemology and socio-constructivism. To this end, two philosophical conceptions are analyzed: Bakhtin’s theory of chronotope as a formally constitutive category of literature and Kant’s transcendental aesthetics and transcendental schematism. This comparative analysis shows that chronotope surpasses its primary field of literary analysis and is interpretable not only as an epistemological category which determines the sense experience of the observer, but also as socio-constructivist category which provides reality with an image of a totality of symbolic social institutes. In this way, it is proposed to understand the concept of reality as the multidimensional image.Darbe keliama hipotezė, kad M. Bachtino chronotopas yra kūrybinė kategorija, įsitarpinusi epistemologijos ir sociokonstruktyvizmo dinamikoje. Atliekant šios idėjos konceptualinę analizę sugretinamos dvi filosofinės pozicijos – Bachtino konstitutyvios literatūros kategorijos, t. y. chronotopo, teorija ir I. Kanto transcendentalinė estetika bei transcendentalinis schemiškumas. Šių pozicijų sugretinimas parodo, kad chronotopas pranoksta pirminį literatūros analizės lauką ir yra interpretuotinas ne tik kaip pažįstančiojo juslinę patirtį apibrėžianti epistemologinė, bet ir kaip sociokonstruktyvistinė kategorija, kuri suteikia tikrovei simbolinių socialinių institutų visumos vaizdinį. Tokiu būdu siūloma suprasti tikrovę kaip daugiadimensį vaizdinį