Gedmintaitė, Audronė

Masnevaitė, Elena

Vėbraitė, Vigita

Vilnius University Open Series

English

Nepaprastosios padėties įvedimo procedūra: praktika prieš teisinį reguliavimą?

Vilnius University Press Scholarly Journals

Elena Masnevaitė

Audronė Gedmintaitė

Vigita Vėbraitė

Crossref

Masnevaitė, Elena,

Gedmintaitė, Audronė,

Vėbraitė, Vigita,

Vilnius University Institutional Repository

Nepaprastosios padėties įvedimo procedūra: praktika prieš teisinį reguliavimą? /

Šiuolaikinė Lietuva iki 2021 m. lapkričio mėn. nebuvo patyrusi, ką praktiškai reiškia specialusis nepaprastosios padėties teisinis režimas, kurio taikymo galimybė konstituciniu lygmeniu, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo įtvirtinta ne iš karto, o tik po pusantrų metų, t. y. 1992 m. spalio 25 d., priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1990). Lietuvos mokslininkai (kaip antai: Birmontienė, Miliuvienė, 2020, p. 7–22; Sinkevičius, 2013, p. 277–281; Vaičaitis, 2010, p. 26–39; Vaičaitis, 2020, p. 79–98; Vainorienė, 2014, p. 212–227; Vainorienė, 2016, p. 23–43; Vainorienė, 2018) konstitucinį nepaprastosios padėties institutą analizavo (ir objektyviai galėjo analizuoti) tik teoriniu aspektu pagal schemas „kaip turėtų būti, jeigu būtų“ ir „kaip būtų, jeigu būtų“, o Lietuvos rezidentai apie tai paprasčiausiai nesusimąstydavo, nes tokioms mintims kilti nebuvo pagrindo. A. Vainorienė daktaro disertacijoje „Nepaprastosios padėties teisiniai pagrindai“, apgintoje 2018 m., pažymėjo, jog „[g]alima tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. nepaprastoji padėtis nebuvo įvesta nė karto, tačiau, jeigu tam atsirastų pagrindas – svarbu, kad teisinis reguliavimas būtų nustatytas tinkamai“ (Vainorienė, 2018, p. 8). Laikai pasikeitė ir priežasčių džiaugtis nebeliko, įskaitant ir tai, kad praktikoje paaiškėjo, jog teisinis reguliavimas nustatytas ne visai tinkamai. Tai sudaro prielaidas valstybės valdžios institucijoms – turinčioms atitinkamus įgaliojimus skelbiant nepaprastąją padėtį ir jų neturinčioms – improvizuoti, kad būtų pasiektas reikalingas rezultatas. Praktiniu požiūriu tai suprantama ir pateisinama. Situacija būna ekstraordinarinė ir reikalaujanti itin operatyvių ir veiksmingų sprendimų. Tačiau teisiniu požiūriu – ypač atsižvelgiant į tai, kad nepaprastosios padėties metu gali būti ir paprastai būna ribojamos kai kurios konstitucinės asmens teisės ir (ar) laisvės, – nei suprantama, nei pateisinama demokratinėje teisinėje valstybėje. Šis straipsnis dėl ribotos jo apimties bus skiriamas daugiausia procedūrinių nuostatų skelbiant ar atšaukiant nepaprastąją padėtį ir jų praktinio taikymo ypatumams aptarti. Juo labiau kad šių nuostatų taikymo praktika iki šiol nebuvo nagrinėta. Ir tai yra suprantama, nes iki 2021 m. tokios praktikos paprasčiausiai nebuvo. Kaip ir kol kas dar nėra pradėta formuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) jurisprudencija šiuo klausimu. Matyt, tai tik laiko klausimas

“Lituanistika”,  International Research Database

https://www.journals.vu.lt/open-series/article/download/29803/28848

Nepaprastosios padėties įvedimo procedūra: praktika prieš teisinį reguliavimą?

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Open Series

Vilnius University Press Scholarly Journals

Crossref

Vilnius University Institutional Repository

“Lituanistika”, International Research Database