Bažnyčios bokštų varpai – ypatingi kultūros paveldo objektai, sukaupę savyje technologijos, istorijos ir dailės vertes. Lietuvoje esantys bažnytiniai varpai įtraukti į valstybinį kultūros vertybių registrą, tačiau tik dalis jų yra moksliškai aprašyti, visapusiškai ištyrinėjus jų ypatybes bei istorinę vertę. Svarbūs leidiniai yra ne tik savajame krašte, bet ir atvežtiniai, pagaminti pagal užsakymus varpai, nes teikia žinių apie prekybinius, ekonominius, konfesinius krašto ryšius. O iš svetimų kraštų atklydę varpai gali būti ir įvairių istorinių įvykių bei peripetijų liudytojai. Retai bažnyčios varpus galima pamatyti, dažniausiai jie smalsuoliams nepasiekiamose aukštybėse – girdimi, bet nematomi... O mechaniniai laikrodžiai Lietuvos bažnyčių bokštuose – apskritai didelė retenybė. Ramygalos (Panevėžio r.) raudonplytė XX a. pradžioje statyta bažnyčia – įspūdingas architektūros paminklas, miestelio puošmena. Įkopus į jos bokštą, galima pamatyti Berlyne 1931 m. pagamintą mechaninį laikrodį bei Karaliaučiuje garsaus meistro Heinricho fon Švichelto 1522 m. išlietą varpą. Šie objektai – įdomios techninio paveldo vertybės, galinčios tapti miestelio svečių ir turistų atrakcija. Straipsnyje pateikiamos jų charakteristikos bei nusakomos įsigijimo aplinkybės.Church tower bells are special cultural heritage objects that have accumulated technological, historical and artistic values. A number of church bells in Lithuania are included in the State Register of Cultural Heritage, but only a part of them is scientifically described, having thoroughly examined their features and historical value. Important are not only the bells cast in Lithuania, but also the ordered abroad and brought to our land, because they provide knowledge of trade, economic and confessional relations of the region, may be witnesses of historical events. It’s a rare case that they can be seen, they are often very high, heard, but invisible ... And the mechanical clocks in the towers of Lithuanian churches are a great rarity
