This article analyzes Immanuel Kant’s concept of radical evil within the broader corpus of Kant’s practical works in order to ascertain whether suicidal terrorism can be interpreted using his philosophical framework. Said analysis establishes the dynamic between radical evil and other characteristics of Kantian human nature – unsocial-sociability and propensity towards humanity, whilst focusing on the political implications of said dynamic. When analyzed utilizing the established framework of politics of radical evil, suicidal terrorism reveals the extremities of human behavior as well as potential flaws of Kantian philosophy.Straipsnyje nagrinėjama Imanuelio Kanto radikalaus blogio koncepcija. Naudojantis praktinės mąstytojo filosofijos korpusu siekiama įsitikinti, ar savižudiško terorizmo reiškinys gali būti interpretuojamas remiantis I. Kanto filosofija. Analizės metu apmąstoma radikalaus blogio sąveika su kitomis Kanto pateiktomis žmogaus prigimties charakteristikomis – nedraugišku draugiškumu ir polinkiu į žmogiškumą, taip pat šios sąveikos vaidmuo politikoje. Remiantis tokia politine radikalaus blogio koncepcija nagrinėjamas savižudiško terorizmo fenomenas atskleidžia prigimtiniu polinkiu į blogį pasižyminčio žmogaus elgesio kraštutinumus ir galimus I. Kanto filosofijos trūkumus
