Disertacijoje pirmą kartą Lietuvos teisės moksle yra nuodugniai analizuojamos valstybės deliktinės atsakomybės už neteisėtais baudžiamojo proceso veiksmais padarytą žalą sąlygos, jų doktrininis turinys, praktinio taikymo specifika, identifikuojamas skirtingų teisės šakų doktrinoje esančių baudžiamojo proceso pažeidimo sąvokų bei procesinių veiksmų neteisėtumo nustatymo kriterijų netinkamumas, sprendžiant baudžiamajame procese padarytos žalos atlyginimo klausimą. Lyginamosios su užsienio valstybėmis analizės pagalba nustatomi esminiai Lietuvos teisinio reguliavimo privalumai bei trūkumai.
Tyrimo metu analizuojamas skirtingų tų pačių baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumo vertinimo baudžiamajame ir civiliniame procesuose metodologinis pagrindimas, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai taikymo galimybė, vertinant specifinių subjektų – teisėsaugos institucijų ir teismo - veiksmų teisėtumą. Pripažįstant, kad valstybės atsakomybė už baudžiamąją procesinę veiklą vykdančių subjektų veiksmus tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos valstybėse yra labiau ribota nei bendroji valstybės deliktinė atsakomybė, disertacijoje siekiama nustatyti optimalų balansą tarp netrukdomo baudžiamojo proceso tikslų pasiekimo, o tuo pačiu ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo diskrecijos laisvės bei nukentėjusio asmens intereso gauti baudžiamajame procese patirtos žalos atlyginimą.In the dissertation for the first time in the science of law in Lithuania, the conditions of the State’s tortious liability for damages inflicted by unlawful actions in the course of the criminal proceedings are analysed thoroughly, as well as their doctrinal content and particularity of practical application. Unsuitability of the criteria for determination of concepts of violations committed in the course of the criminal proceedings and unlawfulness of procedural actions is identified when solving the issue of compensation of damages inflicted in the course of the criminal proceedings. The comparative analysis with foreign countries helps to establish essential advantages and disadvantages of the Lithuanian legal regulation.
During the research the methodological substantiation of different assessment of lawfulness of the same actions of the criminal procedure in the course of criminal and civil proceedings is analysed, as well as a possibility to apply the general duty to act with due care and diligence when lawfulness of the actions of particular subjects – law enforcement institutions and court – is assessed. If it is recognized that the State’s liability for the actions of subjects conducting criminal procedural activities in Lithuania and in other European countries is more limited that general tortious liability of the State, it is attempted in the dissertation to establish an optimal balance between pursuing of the goals of the uninterrupted criminal procedure, freedom of discretion of pretrial investigation officers, prosecutors, and courts, and the interest of the aggrieved person to receive compensation of damage incurred in the course of the criminal proceedings.Teisės fakulteta
