Liubertaitė, Pranciška Regina

Kalbotyra

Gar.fva K., 1977a, Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje. - Lie-tuvių arealinės lingvistikos klausimai (LK!{, l. 17), 76-88. Gar.fva, 1977b - rapwBa K. K. DoroBLle al<l.leHTLI U <!>oHOnOn<'leeKOIi CHCTeMe (Ha MarepHane nHTOUCKoro RJLlKa): L1HC. KaM. <!>unon. Ha)'K. - MOCKBa: WHC1"\lTYf HJLlKOJHallHll AH CCCP. Garšva K., 1982, Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. - Ballistica, t. 18 (1),65-74. Gar.fva K., 1986, Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai. - Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai (LKK, t. 27), 21 S-2,4 1. Gar.fva K., 2001, Latvijos lietuvių - Skyronių, Neretų ir Aknysti'!s - šnektų fonetika. - Lituanistica, Nr.I,73-79. Girdeni.< A., 1981, Fonologija. Vilnius: Mokslas. Girdenis A., 1995, Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilnius: Petro ofsetas. Girdeni.< A., tulys V., 1967, Trumpinė priegaidė? - Kalbotyra, l. 17, 113-116 (= Girdenis A., Kal-botyros darbai. Vilnius: Mokslo ir encikl.leid. in-tas, 2000, l. I, 161 II.). Grinaveclcis V., 1973, žemaičių tarmių istorija (fonetika). Vilnius: Mintis. Laigonailė A., 1959, Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. Vilnius: Valstybinė politinės ir moks-linės literatūros leidykla. LKA 2, 1982 - Lietuvių kalbos atlasas. T. 2: Fonetika. Vilnius: Mokslas. U\f, 1970 - Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija). Vilnius: Mintis. Markevičienė t., 1999, Aukštaičių tarmių tekstai. 1 dalis. Vilnius: Vilspa. Mikalalls,",itė E., 1975, Lietuvių kalbos fonetikos darbai. Vilnius: Mokslas. Pakerys A., 1982, Lietuvių bendrinės kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas. Skardžius P., 1973, [Rec. kn.:) J. Kazlauskas. Lietuvių kalbos istorinė gramatika: Kirčiavimas, daik-tavardis, veiksmažodis. Vilnius: Mintis, 1968 (Pratarmė: 1966),414 p. - Lithuanian studies. T. 3. Srook-Iyn, N.Y.: Pranciškonų spaustuvė, 269-284. Vaitkeviči,itė V., Grinaveclcis V., 1959, Lietuvių kalbos trumpinė priegaidė. - Tarybinė mokykla, Nr. 3, 28-30. Zinkevičius Z., 1%6, Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Lietuvių kalbos institutas Kazimieras Gtufva Įteikta 2001-10-19 Skardžius apie užsienio vietovardžių ir asmenvardžių rašybą Kai kurie kalbininkai neteisingai, tiesiog iš lubų aiškina, kad P. Skardžius užsie-nio asmenvardžių ir vietovardžių formas teikė rašyti autentiškas. Pervertusi P. Skar-džiaus Rinktinius raštus, iš tikrųjų isitikinau, ką žyInusis kalbininkas rašė šiuo klausi-mu, suteikdama dėmesi tik i jo teiginius apie svetimvardžių taikymą prie lietuvių kal-bos kaitomosios sistemos, norėdama atremti priešingus, vienpusiškus kai kurių kalbi-ninkų teiginius. Apie svetimvardžių rašybą P. Skardžiaus darbų yra jo Rinktinių raš-tų III ir V tomuose. Rinktinių raštų III tome straipsniuose "Dėl latvių pavardžių rašymo" (p.88), taip pat atsakydamas i užklausą dėl užsienietiškų pavardžių Chautemps ir Šatan (p. 772) bei aiškindamas Talinas ar Tallinnas (p. 775) rašybą, P. Skardžius ragina su-tartinai apsispręsti, nes nevienoda svetimųjų tikrinių vardų rašyba klaidina visuome-150 nę, ir nurodo, kad "mūsų, linksniuojamajai, kalbai geriausiai tinka Chautempsas ir Šotanas". Kalbėdamas apie dvejybinių priebalsių (gerninatų) nevartojimą užsienio vieto-vardžiuose, P. Skardžius aiškina, kad tai "ne svetimųjų vardų iškraipymas, bet tik jų pritaikymas prie mūsų iprastinio tarimo bei rašymo" ir kaip pavyzdi pateikia Talino (o ne Tallinno) rašybą. P. Skardžius labai detaliai išaiškina, kaip lietuvių kalba rašyti latviškas pavar-des. Jis pasisako prieš originalią latviškų pavardžių rašybą teigdamas, kad rašydami Kruminš arba Kruminšas, Berzinš arba Berzinšas ir t.t., taikome "mūsų pačių nevyku-siai prasimanytą maišalą", nes "rašome visai nebaltiškų (aistiškų) kalbų ipročiu". Tu-rėtų būti Kruminis, Berzinis ir t.t., nes "latvių -inš ... yra visai tolygu lietuvių -inis". Kalbininkas teigia, kad "svetimųjų vardų rašymas dar nėra galutinai sutvarky-tas", bet "dabar beveik pastoviai yra tariama ir rašoma: Maskva, Kilraliaučius, Pary-žius, Var.ruva, Mintauja, ne Moskva, Koningsbergas, Paris, Varšava (iš Warszawa), Jel-gava". P. Skardžiaus Rinktinių raštų V tome yra keturi straipsniai svetimvardžių rašy-bos klausimu: "Tikrinių svetimybių rašyba ir transkripcija" (p. 794), "Dar dėl tikrinių svetimybių rašymo" (p. 801), "Atskiri kalbos dalykai" (p.843), "Dėl senovės graikų vardų vartosenos mūsų kalboje" (p. 903). Straipsnyje "Tikrinių svetimybių rašyba ir transkripcija" kalbininkas tvirtina, kad "šių laikų užsieninėj lietuvių spaudos kalboj yra didžiausia netvarka: vienur tik-riniai vardai nekaitomi, o kitur jie rašomi originaline rašyba, ir prie jų pridedamos lietuviškos galūnės", ir siūlo "tikrines svetimybes kiek galint daugiau kaitomai varto-ti". Jis kritikuoja svetimvardžių vartojimo ivairovę užsienio lietuvių spaudoje. Toliau iškilusis kalbininkas sako: "Visai kas kita yra, jeigu norime svetimybes ištisai transk-ribuoti: tuomet turime eiti ligšioliniu iprastu keliu, t.y. rašyti ir tarti taip, kaip dauge-lio nepriklausomoj Lietuvoj buvo iprasta daryti, daugiausia sekant kaimyninėmis slavų kalbomis (visur paryškinta cituojant - P. K L.), arba kiek galint daugiau pride-rinti jų transkripciją (perrašą) prie originalų" ir pateikia pavyzdžių, kaip reikia užsie-nietiškas svetimybes (vietovardžius ir asmenvardžius) lietuvinti - priderinti pagal ta-rimą· Straipsnyje "Dar dėl tikrinių svetimybių rašymo" P. Skardžius aiškina: "Visų pirma mes svetimus vardus rašome ne kitiems, bet savo visuomenei, todėl pirmiausia turime žiūrėti savųjų, ne svetimųjų reikalų. Svetimieji paprastai mūsų šiokiu ar kito-kiu rašymu visai nesidomi". Toliau jis rašo: "Svetimi nekaitomi žodžiai mūsų kalbai yra beveik tas pat, kaip i ratus kišamas pagalys - jie nedera su kaitomąja mūsų siste-ma ir todėl sunkina kasdieninę vartoseną" ir teigia, kad" ... svetimieji vardai yra ga-na ivairūs ir todėl jų rašyba negali būti visai vienoda. Bet visdėlto bendras jų visų ra-šymo palinkimas yra gana aiškus - ko daugiausia juos visus šiokiu ar kitokiu būdu priderinti prie mūsų kalbos kaitomosios sistemos. Ši praktika mūsų nepriklauso-mybės laikų spaudoje buvo jau beveik jsigalėjusi ir daugeli lietuvių skaitytojų ko ge-riausiai patenkino. Prieš šią sistemą mėgino šiauštis gal tik vienas kitas, kuriam lie-151 luvių kalbos reikalas iš viso neperdaugiausia rūpėjo. Bet supratingi svetimtaučiai, kurie bent kiek turėjo reikalo su mūsų kalba, dėl to neprotestavo ir negalėjo protes-tuoti, nes tikrinių svetimybių rašymas buvo ir yra lik vidinis mūsų pačių, ne kieno nors kito reikalas ... " Straipsnyje "Atskiri kalbos dalykai" iš pateiktų pavyzdžių ryškėja, kad P. Skar-džius yra už svetimųjų vardų lietuvinimą: Servantė, Mozė, Ilinojus, Arkansas, Čikaga. Paskutiniame straipsnyje "Dėl senovės graikų vardų vartosenos mūsų kalboje" kalbininkas kritikuoja nenuosekIų svetimųjų antikinių vardų rašymą Lietuvių Encik-lopedijoje ir teigia, kad galėjo būti rašoma vienodžiau išvengiant "nereikalingų galūninių priedūrų, paprastai mūsų kalboj nevartojamų". Jis nurodo, kad graikų kalbos galūnė -os atliepia lietuvių kalbos -as, o graikų kalbos vienaskaitos vardininko -es "lietuvių kalboj vi-sai nėra, todėl lig šiol jos vietoj paprastai tebuvo vartojama -as ar -is." Kituose Rinktinių raštų tomuose pats kalbininkas savo straipsniuose užsienie-tiškus asmenvardžius rašo ivairiai: ir lietuvina, ir gramatina, ir rašo autentišką va-riantą· Panagrinėjus P. Skardžiaus raštus, subyra i šipulius autentiškos svetimvardžių rašybos šalininkų teiginiai apie P. Skardžiaus autentiškų vardų rašymo poziciją. Kal-bininkas pasisakė už nuoseklų svetimvardžių vartojimą, sutvarkymą spaudoje ir pri-derinimą "prie mūsų kalbos kaitomosios sistemos", kad nebūtų klaidinama visuome-nė. Taip pat akivaizdu, kad jis buvo už ra~bą be dvejybinių priebalsių ir nepritarė autentiškai vietovardžių rašybai. Be to, P. Skardžius savo straipsniais paneigia ir kitą kai kurių kalbininkų teigini, kad autentiška rašyba jau buvo isigalėjusi prieškario Lietuvoje. Statybos ir remonto tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos 152 Pranciška Regina Uubenaitė Įteikta 2000-08-09 

Skardžius apie užsienio vietovardžių ir asmenvardžių rašybą

https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/download/23424/22659

Skardžius apie užsienio vietovardžių ir asmenvardžių rašybą

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Kalbotyra