Reakcinė buržuazinės Lietuvos švietimo politika darbinio mokymo klausimu pradinėje mokykloje (1919 – 1940 m. mokymo programų analizė)

Abstract

An analysis of the bourgeois Lithuanian primary school curriculum professional training issues reaffirmed that the bourgeoisie has neglected its management during professional training, and rather tried to use it to maintain class inequality. While the bourgeois government diverted the full government apparatus and nationalist ideology against the Marxist-Leninist ideas of professional training, persecuted and tried to distort them in every way, they remained alive and functioned for the school and students. The Lithuanian Communist Party-led revolutionary movement and the united professional schools in the USSR experience promoted professional training progressive movement in Lithuania. Professional training elements were formulated on this basis: introduction to the world of work, working people's activities, and rudimentary work skills positively acted upon training process as well as being a positive source of scientific outlook in bourgeois Lithuania. Thus the ruling bourgeoisie attempts to suppress the ideas of progressive professional training were fruitless, and when the anti-fascist movement intensified and Lithuania was ripe for revolution, fascist leaders lost their balance and in order to distract the attention of progressive teachers from the analysis of the Soviet school and scientific work and teaching, they began to feverishly change programs (1936, 1939, 1940). This testifies to the weakening of the position of the bourgeoisie, the workers fighting for their rights are gaining strength, which led to the overthrow of the bourgeois government and the restoration of Soviet power in Lithuania, so all the conditions emerged for deployment of science-based professional education in schools.Buržuazinės Lietuvos pradinių mokyklų mokymo programų darbinio mokymo klausimu analizė dar kartą patvirtino, kad buržuazija savo valdymo laikotarpiu nesirūpino darbiniu mokymu, o tik stengėsi ją panaudoti klasių nelygybės palaikymui. Nors buržuazinė valdžia visą savo valdžios aparatą ir nacionalistinę ideologiją nukreipė prieš marksistines – leninines darbinio mokymo idėjas, visaip jas persekiojo ir bandė iškreipti, jos išliko gyvos ir veikė mokyklą ir mokinius. Lietuvos komunistų partijos vadovaujamas revoliucinis judėjimas bei vieningos darbinės mokyklos TSRS patirtis skatino darbinio mokymo progresyvų judėjimą Lietuvoje. Šiuo pagrindu suformuluoti darbinio mokymo elementai – supažindinimas su darbo pasauliu, darbine žmonių veikla, elementarūs darbiniai įgūdžiai – pozityviai veikė mokymo procesą ir buvo pozityvus mokslinės pasaulėžiūros šaltinis buržuazinėje Lietuvoje. Tokiu būdu valdančiosios buržuazijos pastangos nuslopinti progresyvias darbino mokymo idėjas buvo bevaisės, o kai stiprėjo antifašistinis judėjimas ir Lietuvoje subrendo revoliucinė situacija, fašistiniai vadovai prarado pusiausvyrą ir, siekdami atitraukti progresyvių mokytojų dėmesį nuo tarybinės mokyklos ir mokslinės darbo ir mokymo sujungimo analizės, pradėjo karštligiškai keisti programas (1936, 1939, 1940 metais). Tai liudija apie buržuazijos pozicijų susilpnėjimą, darbininkų kovos už savo teises stiprėjimą, o tai privedė prie buržuazinės valdžios nuvertimo ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje, tad atsirado visos sąlygos diegti mokyklose mokslu grįstą darbinį ugdymą