ln the article perspectives of the representatives of humanistic (C. Rogers, A. Maslow) and existential psychology (V. Frankl, R. May) towards the issue of values are discussed. Though the authors assert that values and individuals' relations to them are essential in human life, none of them gives an articulated definition of the concept. Representatives of humanistic and existential psychology strongly disagree about the locus of the values: A. Maslow maintains that values are of an intrinsic, biological nature while V. Frankl and R. May assert that values are not given to us by nature and are, rather, raised to us as tasks to be fulfilled. All the authors agree that failure to fulfill one's values leads to serious psychological disorders that are not pathological but rather a part of the human condition. A therapist's relation to his/her own values is claimed to be the crucial factor affecting his/her professional life as well as the process and content of therapy.Šiame straipsnyje aptariamas humanistinės (C. Rogers, A. Maslow) ir egzistencinės (V. Frankl, R. May) psichologijos atstovų požiūris į vertybes. Nors visi teoretikai pripažino, kad vertybės ir asmens santykis su jomis yra esminis dalykas žmonių gyvenime, nei vienas jų nepateikė aiškaus apibrėžimo. Egzistencinės ir humanistinės psichologijos atstovai nesutaria dėl vertybių lokuso: A. Maslow mano, kad vertybės yra vidinės, biologinės kilmės, V. Frankl ir R. May mano, kad vertybės nėra atėjusios iš prigimties, tačiau kyla iš užduočių, kurias turime įvykdyti. Visi autoriai sutaria, kad nesugebėjimas realizuoti savo vertybių turi rimtas pasekmes, veda prie psichologinių sutrikimų, kurie nėra patologiniai, bet labiau dalis žmogiškųjų sąlygų. Terapeuto santykis su savo vertybėmis yra vienas pagrindinių faktorių, veikiančių jo profesinė gyvenimą ir terapijos procesą bei turinį
