Garso įrašo leistinumas Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže

Abstract

This article analyzes the issues related to the admissibility of audio recordings in Lithuanian civil proceedings and arbitration. The study critically evaluates the statutory law, case law and legal doctrine related to the admissibility of audio recordings. The study reveals that the case law of the Supreme Court of the Republic of Lithuania on the admissibility of audio recordings has to be improved on the application of the criteria of admissibility of audio recordings and on the protection of privacy. Meanwhile in Lithuanian arbitration law, it is suggested to waive the arbitration court’s discretion to decide on the possible approaches to the admissibility of an illegally made audio recording and to follow the view that an illegally made audio recording is per se inadmissible.Straipsnyje analizuojama problematika, susijusi su garso įrašo leistinumu Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže. Tyrime kritiškai įvertinama statutinė teisė, teismų praktika ir teisės doktrina, susijusi su garso įrašo leistinumu. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika garso įrašo leistinumo klausimu tobulinta garso įrašo leistinumo kriterijų ir privatumo apsaugos aspektais. Tuo tarpu Lietuvos arbitražo teisėje siūlytina atsisakyti arbitražo teismo diskrecijos nuspręsti dėl galimų požiūrių į neteisėtai padaryto garso įrašo leistinumą ir išimtinai vadovautis požiūriu, kad neteisėtai padarytas garso įrašas yra per se neleistinas