The L. I. Mandelstam - M. Planck polemics concerning the theory of dispersion (1907-1908) are taken under consideration. Mandelstam attacked Planck’s theory published in 1904. Planck reacted by publishing a short reply in 1907. Mandelstam was not satisfied and published a paper where he provided a more detailed calculation (1908). Planck criticized his approach again (1908). Mandelstam published two more papers, but Planck did not react to these publications.From a historical point of view it is interesting that in the Soviet scientific literature, Mandelstam’s position was almost unanimously considered to be correct and powerful. The situation changed after the collapse of the Soviet Union. Russian physicists came to treat Planck’s position as the correct one. In this connection, the problem of scientific objectivity arises. The author emphasizes the ideological context of the scientific interpretation of facts. The phenomena of progressivism and introjection are taken under consideration.Straipsnyje aptariama L. Mandelštamo ir M. Plancko polemika dėl dispersijos teorijos (1907–1908). Mandelštamas viešai kritikavo 1904 m. publikuotą Plancko teoriją. Planckas į tai sureagavo paskelbdamas trumpą atsaką 1907 m. Mandelštamas nebuvo patenkintas ir 1908 m. publikavo detalesnius skaičiavimus. Planckas dar kartą sukritikavo jo požiūrį 1908 m. Tada Mandelštamas publikavo dar du straipsnius, tačiau Planckas į šias publikacijas nesureagavo.Istoriniu požiūriu įdomu, kad sovietinėje mokslinėje literatūroje Mandelštamo pozicija buvo beveik vieningai pripažinta teisinga ir neginčijama. Situacija pasikeitė žlugus Sovietų Sąjungai. Rusų fizikai ėmė traktuoti Plancko poziciją kaip teisingą. Šiuo atžvilgiu iškilo mokslinio objektyvumo problema. Autorius pabrėžia faktų mokslinės interpretacijos ideologinį kontekstą. Atsižvelgiama į progresyvizmo fenomeną ir introjekciją
