The article presents a short biography of A. Bandura, his major statements and a short list of his works.Straipsnyje pateikiama trumpa A. Bandura biografija, jo pagrindiniai teiginiai, trumpas veikalų sąrašas

VALICKAS, G.

Psichologija

PuBL1KAc11os 135 ISSN 1392-0359. Psichologija. 1997. 16 ALBERTAS BANDURA G. VALICKAS Žymus amerikiečių psichologas, socialinio mokymosi ir socialinės kogni­tyvinės teorijos autorius A. Bandura gimė 1925 m. gruodžio 4 d. mažame Kanados miestelyje. 1949 m. jis su apdovanojimu baigė Britų Kolimbijos (British Columbia) universitetą, o 1952 m. Ajovos (Iowa) universitete ap-8JDė psichologijos daktaro disertaciją (Ph. D.). Nuo 1953 m. A. Bandura dirbo Stenfordo (Stanford) universitete. Kaip pažymi A. Bandura, socialinio mokymosi ir socialinės kognityvinės teorijos požiūriu žmogų galima traktuoti kaip didžiulę potencinę galimybę, kuris biologiškai sąlygotose ribose dėl tiesioginio arba pavaduojančio (vika­rinio) patyrimo gali būti modeliuojamas į daugybę skirtingų formų. Jo ma­nymu, norint paaiškinti ir numatyti žmogaus elgesį bei jo pokyčius, pakanka žinoti mokymosi principus. Tačiau, remiantis šiais principais, dar būtina at­s!Įvelgti į du labai svarbius dalykus, kurių nepripažino arba nepaisė kai ku­rie mokymosi teoretikai. Pirma, žmogus nėra paprasta marionetė, kurios elgesį tiesiogiai lemia išorinės aplinkos poveikis. Tarp žmogaus ir aplinkos egzistuoja abipusis priežastingumas, t. y. žmogus ir aplinka veikia vienas ki­tą. Antra, daugelis žmogaus veiklos aspektų yra socialinės kilmės, jo funk­cionavimas tiesiogiai susijęs su tarpasmenine sąveika, todėl, norėdami adek­vačiai suprasti asmenybę, mes turime atsižvelgti į tą socialinį kontekstą, ku­rįame vyksta mokymasis ir kuriame pasireiškia konkretus elgesys. A. Banduros socialinio mokymosi ir socialinė kognityvinė teorija yra grin­džiama trijų komponentų abipusio determinizmo modeliu, pagal kurį žmo­gaus elgesį lemia nuolatinė kognityvinių, elgesio ir aplinkos faktorių tarpu­savio sąveika. Dėl abipusio determinizmo procesų mes veikiame savo pačių Jikimą, kontroliuojame aplinkos jė_ga�r.Icurios savo ruožtu taip pat daro įtaką mūsų elgesiui. Šis trijų komponentų abipusio determinizmo modelis kardi-136 naliai skiriasi nuo tokių vienpusiškų modelių, kurie pagrindinėmis elgesio determinantėmis laiko tik išorinės aplinkos arba tik vidinius asmenybės fak­torius. Juk kai atskiri modelio komponentai nuolatos sąveikauja tarpusavyje ir kai vieno komponento veiklą riboja kiti du, tai nė vienas iš jų negali būti absoliučiai determinuojantis. Be to, galima sakyti, jog kognityvinių faktorių įvedimas į minėtą modelį geriau atskleidžia žmogaus prigimtį bei jo galimy­bes. Prie šių galimybių galima priskirti žmogaus sugebėjimą operuoti simbo­liais, planuoti, numatyti savo elgesio padarinius, mokytis stebint kitų veiks­mus ir t. t. Kuo geriau išvystyti žmogaus kognityviniai sugebėjimai, tuo di­desnį poveikį esant toms pačioms aplinkos sąlygoms žmogus gali daryti savo paties elgesiui (tuo pačiu įgydamas didesnę veiklos laisvę). Kalbant apie A. Banduros nuopelnus galima pasakyti, kad jis pirmasis atskleidė mokymosi stebint vaidmenis asmenybės genezėje, žymiai išplėtė. pastiprinimo sampratą (šalia tiesioginių įvesdamas pavaduojančius pastip­rinimus bei savipastiprinimus), detaliai aprašė asmenybės mokymosi bei savireguliacijos mechanizmus, modifikuodamas nepageidautiną elgesį, sėk­mingai pritaikė modeliavimo principą; jo atlikti eksperimentiniai darbai paskatino daugelį mokslininkų savo tyrimams panaudoti eksperimentinę strategiją ir pan. Galima teigti, jog A. Banduros socialinio mokymosi bei socialinė kognityvinė teorija žymiai prisidėjo prie asmenybės supratimo pro­greso ir pastaruoju metu įgauna vis didesnį populiarumą. Pristatant A. Ban­durą, taip pat reikėtų pabrėžti didelį jo produktyvumą ir aktyvumą: jis yra daugelio straipsnių ir knygų autorius, įvairių Amerikos psichologų asocia­cijos (APA) komitetų bei komisijų narys, 1974 m. buvo išrinktas APA pre­zidentu. Per savo mokslinę karjerą A. Bandura gavo daug apdovanojimų ir susilaukė įvairių pagarbos ženklų. Pavyzdžiui, jis buvo apdovanotas APA klinikinės psichologijos skyriaus Įžymaus mokslininko premija, gavo APA ir Tarptautinės agresijos tyrimo draugijos apdovanojimus už žymų mokslinį įnašą, buvo išrinktas JAV Mokslo ir meno akademijos nariu. Galima būtų paminėti tokius pagrindinius A. Banduros veikalus: " Adolescent Aggres­sion" (1959, kartu su R. H. Walters), "Social Learning and Personality De­velopment" (1963, kartu su R. H. Walters), "Principles of Behavior Modi­fication" (1969), "Aggression: A Social Learning Analysis" (1973), "Social Learning Theory" (1977), "Social Foundations of Thought and Action: A Social Cognitive Theory" (1986). 

Lithuanian

Albertas Bandura

Crossref

ALBERTAS BANDURA

Straipsnyje pateikiama trumpa A. Bandura biografija, jo pagrindiniai teiginiai, trumpas veikalų sąrašas

Albertas Bandura

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Psichologija

Crossref

Directory of Open Access Journals