A short review of the European Social Survey (ESS) and its 8th wave module on welfare attitudes. The review presents a detailed description of the variables used in the ESS questionnaire in a 2017 survey conducted in Lithuania and links to its results.Apžvalgoje trumpai pristatomas Europos socialinis tyrimas (EST) ir 8-os bangos modulis, kuriame tiriamas gyventojų požiūris į socialinę gerovę. Pateikiamas išsamus modulio&nbsp;Požiūriai į socialinę gerovę&nbsp;kintamųjų aprašas su nuorodomis į 2017 m. Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos duomenis

Žvaliauskas, Giedrius

Sociologija Mintis ir veiksmas

English

Sociologija. Mintis ir veiksmas

155Contents lists available at Vilnius University PressReceived: 15/11/2018. Accepted: 5/12/2018Copyright © 2018 Giedrius Žvaliauskas.Published by Vilnius University PressThis is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.Sociologija. Mintis ir veiksmas ISSN 1392-3358   eISSN 2335-8890 2018, vol. 2(43), pp. 155–159 DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2018.2.7Europos socialinis tyrimas:  10 metų LietuvojeGiedrius ŽvaliauskasKTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Duomenų analizės ir archyvavimo (DAtA) centrasKaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Center for Data Analysis and Archiving (DAtA)giedrius.zvaliauskas@ktu.ltSantrauka. Apžvalgoje trumpai pristatomas Europos socialinis tyrimas (EST) ir 8-os bangos modulis, ku-riame tiriamas gyventojų požiūris į socialinę gerovę. Pateikiamas išsamus modulio Požiūriai į socialinę gerovę kintamųjų aprašas su nuorodomis į 2017 m. Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos duomenis. European Social Survey: 10 Years in LithuaniaAbstract. A short review of the European Social Survey (ESS) and its 8th wave module on welfare attitudes. The review presents a detailed description of the variables used in the ESS questionnaire in a 2017 survey conducted in Lithuania and links to its results.Europos socialinis tyrimas (toliau – EST) – kas dvejus metus Europos mokslininkų atliekama tarptautinė kartotinė apklausa. Šis tyrimas prasidėjo 2002 m., kai 1-oje EST bangoje dalyvavo 22 Europos šalys. Lietuva į tyrimą įsitraukė nuo 4-os bangos, o 2009 m. spalį–2010 m. sausį mūsų šalyje pagal EST standartus atlikta pirmoji Lietuvos gyventojų apklausa. Taigi, jau 10 metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kas dvejus metus siekiama atskleisti, kaip kinta gyventojų nuostatos, vertybės bei elgsena. Apie EST istoriją, metodologiją bei kitą su tyrimu susijusią informaciją galima rasti Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) darbuotojų publikuotose mokslo populiarinimo publikacijose (Morkevičius 2010; 2012; Šarkutė ir Žvaliauskas 2012; 2014; 2016), todėl šioje apžvalgoje trumpai aptarsiu kiekvienos EST bangos klausimyną sudarančių modulių – nuolatinių ir kintančių klausimų – temas. Nuolatiniame klausimyno modulyje respondentų teiraujamasi apie žiniasklaidos naudojimą ir socialinį pasitikėjimą (žr. 1 lentelėje pilkai pažymėtas eilutes). Taip pat reguliariai užduodama grupė klausimų, susijusių su politika. Matuojama respondentų subjektyvi gerovė, jų tapatybė, 156ISSN 1392-3358    eISSN 2335-8890    Sociologija. Mintis ir veiksmasreligingumas, žmogiškosios vertybės. Būtina paminėti, kad EST renka itin gausią socialinę de-mografinę informaciją ne tik apie pačius respondentus, bet ir apie jų partnerius bei tėvus. Be nuolatinių klausimų, kiekvienoje EST bangoje užduodama po du kintančius klausimų modulius, kurių paskirtis yra giliau ir išsamiau nagrinėti konkrečias temas. Pavyzdžiui, 4-oje EST bangoje tirtos europiečių nuostatos dėl socialinės gerovės bei diskriminacijos apraiškų, susijusios su amžiumi (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Lietuvoje atliktų EST apklausų temos ir data 4 banga  (2009–2010)5 banga (2011)6 banga (2013)7 banga (2015)8 banga (2017)Žiniasklaida ir socialinis pasiti-kėjimas • • • • •Politika  • • • • •Subjektyvi gerovė, socialinė at-skirtis, religija, tautinė ir etninė tapatybė • • • • •Lytis, gimimo metai ir namų ūkis • • • • •Socialinės demografinės charak-teristikos • • • • •Žmogiškosios vertybės • • • • •Požiūriai į imigraciją •Darbas, šeima ir gerbūvis •Asmeninis ir socialinis gerbūvis •Požiūriai į socialinę gerovę • •Diskriminacija dėl amžiaus •Pasitikėjimas policija ir teismais •Demokratijos supratimas ir ver-tinimas Europoje •Sveikatos socialinė nelygybė •Požiūriai į klimato kaitą, ener-getinį saugumą ir energijos prioritetai•Šaltinis: EST portalas www.europeansocialsurvey.org/data/module-index.html (žiūrėta 2018 11 13).  Beje, 4-os bangos modulis Požiūriai į socialinę gerovę buvo pakartotas ir EST 8-oje bangoje. Vadinasi, skirtingoms disciplinoms atstovaujantiems Lietuvos tyrėjams ir ypač sociologų gildijai 4-os ir 8-os EST bangos duomenys atveria galimybes mūsų šalį analizuoti ne tik sinchroniškai, bet ir diachroniškai, naudojant itin patikimus, labai geros kokybės duomenis. Todėl toliau šiame straipsnyje bus trumpai apžvelgtas 8-oje bangoje taikytas modulis Požiūriai į socialinę gerovę (žr. 2 lentelę), kurį sudarė 40 kintamųjų. Pirmiausia 2017 m. spalį–gruodį Lietuvoje atliktos apklausos metu buvo tiriami požiūriai į socialinę nelygybę (klausimai E1–E2). Aiškintasi, kiek, respondentų nuomone, Lietuvoje 100-ui 157G. Žvaliauskas.  Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvojedarbingų žmonių tenka bedarbių, kurie ieško darbo (E3), ir prašyta įvertinti pensininkų ir bedarbių gyvenimo lygį (E4–E5). Toliau vertintas valstybės vaidmuo ir atsakomybė pensijų mokėjimo, nedarbo išmokų ir vaikų priežiūros srityse (E6–E8). Aiškintasi socialinių išmokų ir paslaugų teikimo svarba ir poveikis įvairioms gyvenimo Lietuvoje sritims (E9–E14). Norėta sužinoti, kada atvykusiems gyventi į Lietuvą iš kitų šalių būtų suteiktos tokios pačios teisės į socialines išmokas ir paslaugas kaip ir Lietuvos piliečiams (E15). Vertintas požiūris į socialinės paramos gavėjus bei bedarbius (E16–E18). Toliau apklausos metu buvo užduota grupė klausimų, kuriais respondentai galėjo įvertinti aktyvinimo politikos priemones, skirtas bendrai visiems bedarbiams, toliau tik vyresnio ir jaunesnio amžiaus bedarbiams bei nedirbantiems vienišiems tėvams, auginantiems trejų metų vaiką (E21–E32). Paprašius įsivaizduoti, kad per ateinančius 10 metų valdžia gali pakeisti socialinių išmokų ir paslaugų teikimo tvarką, reaguodama į besikeičiančias ekonomines ir socialines sąlygas, prašyta atsakyti į klausimus dėl: socialinių išmokų ir paslaugų skyrimo tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms (E33); valdžios išleidžiamų pinigų didinimo be-darbių švietimo ir mokymo programoms, tuo pat metu sumažinant bedarbio pašalpas (E34); papildomų išmokų tėvams, o tai leistų geriau derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, net jei visiems padidėtų mokesčiai, įvedimą (E35). Toliau aiškintasi, koks yra respondentų požiūris į bazinio pajamų modelio įvedimą Lietuvoje (E36). Taip pat norėta sužinoti, kaip respondentai vertina idėją išplėsti ES įtaką socialinės apsaugos srityje, t. y. ES narėse veiktų bendra socialinių išmokų sistema visiems neturtingiems ES gyventojams (E37), ir klausta, kokį tai turėtų poveikį socialinių išmokų dydžiui (E38). Pabaigoje siekta įvertinti respondentų socialinį pažeidžiamumą, t. y. kiek tikėtina, kad per artimiausius 12 mėnesių bent 4 savaites jie neturės ir negalės rasti darbo (E39) ir pritrūks pinigų būtiniausioms namų ūkio išlaidoms (E40). 2 lentelė. EST 8-os bangos kintantis modulis Požiūriai į socialinę gerovęE1|Dideli pajamų skirtumai pateisinami, nes atlyginama už gabumus ir pastangasE22|Bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, ku-riam reikia žemesnio išsilavinimoE2|Teisinga visuomenė, kurioje žmonių gy-venimo lygio skirtumai yra nedideliE23|Bedarbio pašalpa, jei atsisako dirbti neap-mokamus darbusE3|Kiek Lietuvoje 100 darbingų žmonių tenka bedarbių, ieškančių darboE24|50–60 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kur mokama daug mažiauE4|Pensininkų gyvenimo lygio vertinimasE25|50–60 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kuriam reikia žemesnio išsila-vinimoE5|Bedarbių gyvenimo lygio vertinimas E26|50–60 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako dirbti neapmokamus darbusE6|Ar valdžia turėtų užtikrinti: deramą gyve-nimo lygį senatvėjeE27|20–25 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kur mokama daug mažiauE7|Ar valdžia turėtų užtikrinti: deramą gyve-nimo lygį bedarbiamsE28|20–25 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kuriam reikia žemesnio išsila-vinimoE8|Ar valdžia turėtų užtikrinti: tinkamas vai-kų priežiūros paslaugas dirbantiems tėvamsE29|20–25 m. asmeniui: bedarbio pašalpa, jei atsisako dirbti neapmokamus darbus158ISSN 1392-3358    eISSN 2335-8890    Sociologija. Mintis ir veiksmasE9|Socialinės išmokos ir paslaugos: yra per didelė našta šalies ekonomikaiE30|Vienišam 3-mečio tėvui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kur mokama daug mažiauE10|Socialinės išmokos ir paslaugos: stabdo skurdo plitimą šalyjeE31|Vienišam 3-mečio tėvui: bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kuriam reikia žemesnio išsi-lavinimoE11|Socialinės išmokos ir paslaugos: mažina nelygybę visuomenėjeE32|Vienišam 3-mečio tėvui: bedarbio pašalpa, jei atsisako dirbti neapmokamus darbusE12|Socialinės išmokos ir paslaugos: apkrau-na verslą mokesčiais ir rinkliavomisE33|Socialinės išmokos ir paslaugos tik mažiau-sias pajamas gaunantiems žmonėmsE13|Socialinės išmokos ir paslaugos: skatina žmones tingėtiE34|Daugiau pinigų bedarbių švietimui ir mo-kymui, bet mažesnės bedarbio pašalposE14|Socialinės išmokos ir paslaugos: skatina žmones mažiau rūpintis vienas kituE35|Papildomos išmokos tėvams derinant darbą ir šeimyninį gyvenimą, net jei didėtų mokesčiaiE15|Kada imigrantai įgyja tokias pačias tei-ses į socialinę sferą kaip vietiniaiE36|Prieš ar už tai, kad Lietuvoje veiktų bazinis pajamų modelisE16|Dauguma bedarbių nelabai stengiasi susirasti darbąE37|Prieš ar už tai, kad ES veiktų vieninga socialinių išmokų sistemaE17|Daugelis labai neturtingų žmonių gauna mažesnes socialines išmokas nei priklausoE38|Jei daugiau sprendimų priimtų ES, sociali-nės išmokos būtų didesnės ar mažesnėsE18|Daugelis žmonių sugeba gauti socialinių išmokų ir paslaugų, kurios nepriklausoE39|Ar gali būti, kad per 1 metus bent 4 savaites bus bedarbisE21|Bedarbio pašalpa, jei atsisako darbo, kur mokama daug mažiauE40|Ar gali būti, kad per 1 metus pritrūks pinigų būtiniausioms išlaidomsPaaiškinimas. Paryškintu šriftu pažymėti klausimai, kurie buvo užduoti ir EST 4-os bangos apklau-soje.Tiek EST centrinis duomenų archyvas (http://www.europeansocialsurvey.org), tiek Lie-tuvos humanitarinių ir socialinių duomenų archyvas (LiDA) (http://www.lidata.eu) teikia nemokamą prieigą prie visų EST bangų duomenų, dokumentacijos ir kitos su apklausų vykdymu susijusios informacijos1. Pažiūrėjus į EST centriniame duomenų archyve sukauptą informaciją apie registruotų vartotojų skaičiaus kitimą nuo 2009 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo matyti, kad per šį laikotarpį vartotojų iš Lietuvos skaičius padidėjo nuo 53 (2009 m. rugsėjį) iki 806 (2018 m. rugsėjį) arba daugiau nei 15 kartų. Įspūdingas yra ir bendras EST registruotų vartotojų skaičiaus didėjimas per šį laikotarpį – nuo 25 443 iki 126 111 arba beveik 5 kartus2. Taigi šie skaičiai patys už save byloja, kad 2001 m. birželį sprendimas įkurti EST ir vėliau ėjęs Lietuvos įsitraukimas į šį tyrimą, kuris nuo 2013 m. tapo Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumu, pasiteisino su kaupu. 1 Kilus klausimų dėl prieigos prie EST duomenų, prašome kreiptis giedrius.zvaliauskas@ktu.lt. 2 EST portalas www.europeansocialsurvey.org/about/user_statistics.html (žiūrėta 2018 11 13).159G. Žvaliauskas.  Europos socialinis tyrimas: 10 metų LietuvojeLiteratūraMorkevičius, Vaidas. 2010. „Europos socialinis tyrimas jau Lietuvoje!“, LiDA Info 4: 2. Prieiga interne-tu: http://www.lidata.eu/files/naujienlaiskis/Lida_info_4.pdf (žiūrėta 2018 12 04).Morkevičius, Vaidas. 2012. „Europos socialinis tyrimas: patikimas viešosios politikos analizės ir spren-dimų duomenų šaltinis“, Viešoji politika ir administravimas 3 (11): 526–529. Šarkutė, Ligita; Žvaliauskas, Giedrius. 2012. „Europos socialinis tyrimas ir politologinės analizės gali-mybės“, Politologija 3 (67): 249–254. https://doi.org/10.15388/Polit.2012.3.917Šarkutė, Ligita; Žvaliauskas, Giedrius. 2014. „Europos socialinis tyrimas ir socialinės politikos klausimai“, Viešoji politika ir administravimas 3 (13): 528–532. https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.13.3.8386Šarkutė, Ligita; Žvaliauskas, Giedrius. 2016. „Europos socialinis tyrimas ir imigracijos bei sveikatos nelygybės klausimai“, Viešoji politika ir administravimas 1 (15): 176–180.

Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje

A short review of the European Social Survey (ESS) and its 8th wave module on welfare attitudes. The review presents a detailed description of the variables used in the ESS questionnaire in a 2017 survey conducted in Lithuania and links to its results

Giedrius Žvaliauskas

Directory of Open Access Journals

European Social Survey: 10 Years in Lithuania

Žvaliauskas, Giedrius,

KTUePubl (Repository of Kaunas University of Technology)

European social survey: 10 years in Lithuania.

https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/download/12850/11688

Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Sociologija. Mintis ir veiksmas

Directory of Open Access Journals

KTUePubl (Repository of Kaunas University of Technology)