Tarmės žodynas kaip etninės žinijos tekstų šaltinis

Abstract

The article examines the specifics of the preparation of dialect dictionaries – the goal and purpose, the principles of material selection and presentation. The research carried out shows that a comprehensive dialect dictionary must present the totality of words used in a dialect and reflect the most important distinguishing features of the dialect – phonetic, accentual, morphological, syntactic, semantic and stylistic fields of data. Therefore, when collecting material for a future dictionary, it is necessary to take into account three important things: 1) method of data collection, 2) themes of oral and written texts, 3) principles of compiling a database.Properly selected illustrative sentences of a comprehensive dialectal dictionary are meant to reveal the so-called microstructure of a dictionary entry, and show a broader structure of the concepts researched than demonstrated in the lexicographic definition of words.A dialect dictionary is a cultural and historical phenomenon that records the level and peculiarities of the knowledge of the world of an ethnic group at a certain period of time. Texts reveals people’s ethnic values, their attitudes towards social and religious relationships, everyday phenomena, etc. Therefore, a comprehensive dialect dictionary is to be considered as a multi-layered text of ethnic knowledge, revealing the heritage of material and spiritual culture passed down from generation to generation by a particular ethnic group. A dictionary like this regulates the most important areas of man’s life: establishes the rules of behaviour and etiquette, describes customs, provides knowledge about folk remedies and economic activities, explains world phenomena, provides fragments of mythical worldviews and so forth.Straipsnio tikslas – aptarti tarmės žodyno kaip kultūros teksto rengimo reikalavimus ir pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip žodyne fiksuojama kolektyvinė atmintis ar liudijamas tapatumas. Straipsnyje siekiama išdėstyti tarmės žodyno rengimo metodologiją (medžiagos rinkimo, atrankos ir pateikimo principus). Laikomasi nuostatos, kad žodyne teikiami vartosenos pavyzdžiai (iliustraciniai sakiniai) turi ne tik tinkamai atskleisti vadinamąją žodyno straipsnio mikrostruktūrą (žodžio tarmines ypatybes, semantiką, vartojimo kontekstą ir kt.), bet ir atspindėti kultūrinį sluoksnį. Žodžių reikšmių aiškinimas žodynuose laikomas pagrindiniu vadinamojo kalbinio pasaulėvaizdžio atskleidimo būdu, todėl vartosenos pavyzdžiai turėtų nurodyti ir į reikšmės sudėtį neįeinančius daiktų ar reiškinių požymius, individualaus jų pažinimo duomenis. Taip būtų atskleistas ir tarmėje susiklostęs pasaulio suvokimas, kuris yra bendrojo, arba konceptualiojo, pasaulėvaizdžio dalis. Straipsnyje į tarmės žodyną žiūrima kaip į daugiasluoksnį tekstą, kuriame susilydo skirtingų bendruomenės narių patirtys, nuostatos ir vertybės, išryškėja apibendrintas santykis su tradicijomis ir istorija, fiksuojama tarmės vartotojų istorinė atmintis, atskleidžiamos jų pasaulėvaizdyje išsaugotos tradicinės vertybės ir papročiai