Review: Bielskis, Andrius. 2005. Towards a Post-Modern Understanding of the Political: From Genealogy to Hermeneutics. Palgrave Macmillan.Recenzija: Bielskis, Andrius. 2005. Towards a Post-Modern Understanding of the Political: From Genealogy to Hermeneutics. Palgrave Macmillan

Gedutis, Aldis

Sociologija Mintis ir veiksmas

Gedutis, Aldis,

Institutional Repository of Klaipėda University

Naudojimo instrukcija: kaip dekonstruoti liberalų humanizmą, bet nepakliūti į genealogijos pinkles :

Sociologija. Mintis ir veiksmas

158Recenz i jos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358Aldis GedutisNaudojimo instrukcija: kaip dekonstruoti liberaløhumanizmà, bet nepakliûti á genealogijos pinkles1Ðioje recenzijoje bus bandoma apþvelg-ti Andriaus Bielskio knygà Postmodernauspolitiðkumo link: nuo genealogijos iki herme-neutikos, su kuria didesnë dalis Lietuvosskaitytojø neturës galimybës artimiau susi-paþinti. Knyga iðleista kietais virðeliais, joskaina 45 £. Kadangi autorius Vakaruose në-ra itin þinomas (tai jo pirma knyga), o ko-mercinë sëkmë sunkiai prognozuojama,Palgrave Macmillan leidykla padarë viskà,kad knyga bûtø neprieinama ne tik lietuviøskaitytojams (beje, kodël britø leidyklai tu-rëtø rûpëti Andriaus Bielskio tautieèiai?),bet taip pat neáperkama ir britams. Auto-riui skirtø egzemplioriø skaièius pernelygmaþas, kad patektø á Lietuvos bibliotekas.Savo ruoþtu kaina pernelyg didelë net ir an-glosaksø pirkëjams. Þodþiu, knyga skirta tik„valdiðkam“ (tarpininkaujant bibliotekoms)arba gurmaniðkam (pagal principà – nori re-to produkto, mokëk daugiau) naudojimui.Galimà knygos gurmaniðkumà supo-nuoja ir ávade siûloma filosofiniø tekstø kla-sifikacija. Anot Andriaus Bielskio (ix psl.),filosofinës knygos bûna dviejø rûðiø:1) iðbaigtos, t.y. tokios, kuriose pateikiamivisi reikiami argumentai, ávertinami kon-trargumentai, kruopðèiai pagrindþiami visifilosofiniai aspektai. Tokiose knygose patei-kiamos iðbaigtos filosofinës pozicijos, todëljose nieko nebereikia keisti ar pridurti. Au-toriaus manymu, jos primena puikø subran-dintà vynà. Taèiau, kaip ir geras vynas, to-kios knygos yra gana retos. Kitai tekstø rû-ðiai priskiriamos 2) neiðbaigtos knygos, t.y.tos, kurios kelia daugiau klausimø nei pa-teikia atsakymø. Ðiose knygose siekiama vei-kiau pateikti savo filosofinæ pozicijà, nei pil-nai artikuliuotus (filosofinius) argumentus.Andriaus Bielskio teigimu, jo knyga priklau-so antrajai kategorijai. Taèiau autorius tiki-si, kad vieði debatai bei diskusijos neiðbaig-1 Apie Andriaus Bielskio knygà „Postmodernaus politiðkumo link: nuo genealogijos iki hermeneutikos“:   Bielskis, Andrius. 2005. Towards a Post-Modern Understanding of the Political: From Genealogy to Her-meneutics. Palgrave Macmillan. Hardback. i – ix, 216 psl.159Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358 Recenzi jostos knygos pagrindu gali iðtobulinti ir/ar su-brandinti jo argumentus.Andriaus Bielskio pasirinkta subran-dinto vyno analogija pernelyg sumenkina joteksto vertæ. Mat, jei vienos knygos prime-na subrandintà vynà, tai, kà tuomet prime-na kitos – neiðbaigtos – knygos? Jaunà vy-nà, stalo vynà ar visiðkà birzgalà? Jei taip,tuomet teksto pataisyti nebeámanoma, –reiktø viskà pradëti ið naujo. Tikrai nema-nau, kad autorius norëjo pasakyti, kad jotekstas – beviltiðkas birzgalas. Todël norë-èiau pratæsti pasiûlytà analogijà. Galbût ge-riau knygas lyginti ne su vynu, bet su pietu-mis. Uþkandis, sriuba, pagrindinis patieka-las, desertas + atitinkami gërimai. Bet ku-ris valgytojas gali ávertinti tiek visà meniu,tiek ir atskirus patiekalus. Todël ði analogi-ja talpesnë nei analogija su vynu. Ji prana-ðesnë tuo, kad netraktuoja viso pietø me-niu kaip nedalomos visumos. Juk pietus kaipvisumà galima ávertinti teigiamai, tuo patmetu nurodant kiekvieno patiekalo koky-bæ: pavyzdþiui, normandiðka svogûnø sriu-ba puiki, eskalopas ðiek tiek per kietas, varð-kës ðtrudelis nevalgomas ar pan. Ne maþiausvarbus klausimas yra ir restorano ávertini-mas. Po pietø galima pagalvoti ir apie tai,ar verta èia uþeiti dar kartà, ar galima reko-menduoti ðá restoranà draugams. Tokio po-bûdþio rekomendacijos bus pateiktos ðiosrecenzijos pabaigoje. O kol kas verta susi-paþinti su meniu.Andrius Bielskis siûlo pietus ið keturiøpatiekalø:1) Uþkandis. Ávadas: anapus liberalizmo;2) Sriuba. Genealoginë politiðkumosamprata;3) Antras patiekalas. Hermeneutinë po-litiðkumo samprata;4) Desertas. Hermeneutika: anapus ge-nealogijos.Kiekvienas atskiras patiekalas atrodopaþástamas, taèiau toks jø derinys kelia tamtikrà nuostabà. Ið pirmo þvilgsnio meniu ro-dosi nesuderintas – ávadas lyg ir nelabai de-ra su kitomis dalimis. Uþuot kalbëjæs apievidines liberalizmo problemas, liberalø irkomunitarø ginèà ar áprastas liberalizmo al-ternatyvas, autorius pirmiausia pereina prieFriedricho Nietzsches ir Michelio Foucaultgenealogijø analizës, paskui kaþkodël svars-to kièo problemas, vëliau pereina prie Han-so–Georgo Gadamerio bei Alasdairo Ma-cIntyre‘o hermeneutikø su nuorodomis áAristotelio politiðkumo sampratà bei poli-tinæ teologijà (teologinæ politikà), kuriai at-stovauja Stanley‘is Hauerwas ir JürgenasMoltmannas. Galiausiai autorius knygà uþ-baigia pateikdamas hermeneutinæ genealo-gijos kritikà, tuo pat metu pabrëþdamasnaujo politiðkumo sampratà, kurioje akcen-tuojama lokaliø tradicijø (ypaè krikðèionið-kos Eklezijos) svarba. Skaitytojui gali susi-daryti keisto derinio áspûdis, panaðus á tà,kuris kyla kam nors pirmà kartà pasiûlius,tarkim, ðokolado su èili pipirais, bulviøplokðtainá su obuoliais, þuvies skonio kiau-lienà ar pan. Ðie patiekalai dël savo neápras-tumo atrodo átartini, taèiau jø paragavus,átarumas dingsta. Lieka nuostaba: kam irkaip tai galëjo ðauti á galvà? Andriaus Biels-kio knyga sukelia panaðø áspûdá – tai, kaspradþioje atrodë keistai ir nesuprantamai,vëliau ëmë intriguoti, kol galiausiai pasida-rë skanu.160Taigi: apie kà visgi yra Andriaus Biels-kio knyga? Kokiu bûdu ámanoma jungti li-beralizmà, postmodernià politikà, genealo-gijà, hermeneutikà bei krikðèioniðkà tradi-cijà? Jei trumpai, tai Andriaus Bielskio na-racija yra tokia: modernus politiðkumas pa-grástas liberalizmu ir humanizmu, taèiaumoderni politika susikompromitavo ir pra-rado tvirtus pagrindus, todël turi bûti per-þiûrëta, o jai ieðkomos post–modernios al-ternatyvos, kurias ámanoma aptikti taikantgenealoginá ir/ar hermeneutiná metodus.Apetitas suþadinamas, t.y. knygos in-triga kuriama, ávadinëje dalyje. Ávadinëjedalyje siekiama identifikuoti nûdienos libe-ralaus humanizmo negalias. Andrius Biels-kis, remdamasis Johnu Grayumi (1 psl.), li-beralizmà apibrëþia kaip modernybës poli-tinæ teorijà, kuri postuluoja: i) autonomið-kà individà, kuriam rûpi laisvë ir privatu-mas; ii) gerovës augimà; iii) pastovø inova-cijø ir iðradimø srautà; iv) valdymo maðine-rijà (kuri negali bûti atskirta nuo pilietiniogyvenimo, bet tuo pat metu ir graso jam).Svarbu yra ir tai, kad liberalizmas galimastik post–tradicinëje ir post–krikðèioniðkojeepochoje. Nepaisant skirtumø, ðiuolaikinis li-beralizmas visgi tæsia klasikiná liberalizmà. Vi-siems liberalams nuo Johno Locke‘o iki Joh-no Rawlso, anot Andriaus Bielskio (10–12psl.), bûdingas individualizmas (individo on-tologinë pirmenybë prieð politiná kolekty-và), minimalizmas (minimalios politinësbendruomenës samprata, kurios pagrindi-në funkcija – ginti gyvybæ, laisvæ, nuosavy-bæ) ir sekuliarizmas (pasiþymintis tuo, kadteleologinis màstymas keièiamas mechani-cistiniu).Liberalizmas kaip politinë ideologijanegalimas be modernaus antropocentriniohumanizmo. Tiek liberalizmas, tiek huma-nizmas yra Ðvietimo (kaip ryðkiausio Mo-dernybës projekto) produktai. Anot An-driaus Bielskio (ten pat), humanizmas áma-nomas tik Modernybëje, mat tik Moderny-bëje ámanoma individo laisvës, savi–determinacijos ir mokslo/technologijø sàsa-ja. Moderniajam humanizmui bûdinga: i)savi-determinuojanèio proto idëja; ii) racio-naliai grindþiama autonomiðka moralë (kuriturëtø tapti universalios civilizacijos pama-tu); iii) instrumentinio proto pirmenybë; iv)tradicinio ontologinio pasaulëvaizdþio su-ardymas, pasireiðkiàs kaip „pasaulio atke-rëjimas“2.Iðvardinti savybiø rinkiniai lyg ir ver-tintini teigiamai, taèiau bûtent jie ir veda li-beralø humanizmà á aklavietæ. Kodël libe-ralizmas atsiduria krizëje ir reikalauja per-tvarkymo? Andrius Bielskis teigia, jog libe-ralizmas grindþiamas utilitarizmu. Abi ðiosteorijos suponuoja moraliná pliuralizmà irneutralumà tarp keliø konfliktuojanèiø gë-rio sampratø. Tai rodo, kad liberali moralu-Recenzi jos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-33582 Andrius Bielskis „pasaulio atkerëjimo“ sàvokà priskiria Charlesui Taylorui, kuris jà naudoja savo teksteAutentiðkumo etika. Vilnius: Aidai, 27 psl. Tayloras nepateikia jokiø nuorodø á tikràjà „pasaulio atkerë-jimo“ autorystæ. Teisingumo dëlei reikëtø pastebëti, kad „pasaulio atkerëjimas“ yra Maxo Weberioávardijimas. Þr. Vëberis M. 1990. „Mokslas kaip profesinis paðaukimas“, Problemos 42: 70.161mo samprata yra pernelyg tolerantiðka irnepakankamai substancinë, kad galëtø pa-siûlyti stiprià moralæ (20 psl.). Vadinasi,„<...> priartëjome prie tokios mûsø is-torijos eros, kai gyvenimas ir pasaulio ma-tymas – pagal dominuojanèià liberalø visdidëjanèios individo emancipacijos nara-cijà – reikð paties humaniðkumo atmetimà“(184 psl.).Tokie teiginiai gali bûti iliustruojamiðiuolaikiniame Vakarø pasaulyje vykstan-èiais debatais apie tai, ar tolerantiðka visuo-menë turi toleruoti netolerantiðkumà.Jei liberalizmà iðtiko krizë, kyla klau-simas, kas galëtø bûti dëmesio verta alter-natyva liberalizmui? Vienas ið galimø teori-niø variantø yra marksizmas. Taèiau jis yraatmetamas kaip netinkamas. Kodël mark-sizmas nëra tinkama liberalizmo alternaty-va? Andrius Bielskis nurodo ðias prieþastis:i) marksizmas vis dar yra Modernybës me-tanaracija, kuri nebetinka post–moderniamepasaulyje; ii) Marxo skelbta klasiø kova bai-gësi; iii) kapitalistinæ visuomenæ keièia var-totojiðka visuomenë, kuri nenurodo klasiki-nës priklausomybës bei nepabrëþia skirtu-mø; iv) darbininkø klasë nebëra solidari (at-lyginimo, poreikiø bei pomëgiø skirtumaiverèia klausti, kas bendro, tarkim, tarp bri-tø, lietuviø ir rusø proletarø?) ir sàmonin-ga; v) marksizmas tapo grynai akademinisreiðkinys, neturintis praktinio ir politinio re-levantiðkumo; vi) Rytø Europos praktikaneigia socializmo (marksistine prasme) ga-limybæ.Po liberalizmo bei marksizmo nepajë-gumo diagnozës Andrius Bielskis siekia su-rasti post–modernià alternatyvà Moderny-bës politikos sampratai. Terminas „post–modernus“ suprastinas  kaip einantis poModernybës (25 psl.). Iðskirtini du aspek-tai: pirmiausia, koncepcinis, reiðkiantis su-gebëjimà màstyti, ásivaizduoti ir veikti pasi-baigus Modernybei, ir, antra, laikinis, t.y.post–modernu yra tai, kas eina po moder-nybës. Skirtingai nuo þymiøjø postmo-dernizmo teoretikø, Andrius Bielskis teigia,jog post–modernybë nereiðkia fragmentið-kumo ir prasmës praradimo:„<...> post–modernybë pripaþásta, jogfragmentiðkumas ir koherentiðkumo pra-radimas negráþtami,  taèiau koherentiðku-mo siekis taip pat niekur neiðnyko. Centri-në ðios knygos tezë yra ta, kad ðiandien ðissiekis tegali bûti lokalus, t.y. priklausantiskonkreèiai intelektualinei ir moralinei tra-dicijai“ (25 psl.).Ieðkodamas naujø alternatyvø AndriusBielskis naudoja du filosofinius metodus –genealogijà ir hermeneutikà. Ðiuos meto-dus jungia tai, jog jie abu kritikuoja Ðvieti-mo projektà, humanizmà ir Modernybæ.Taip pat tiek hermeneutika, tiek genealogi-ja priskirtinos lingvistinei filosofijai, kuriospagrindinis tikslas – tekstø prasmës paieð-kos. Taèiau ðalia bendrumo, esama ir þen-kliø skirtumø: i) genealogija teigia galiosprioritetà prieð prasmæ, hermeneutika –prasmës virðenybæ galios atþvilgiu; ii) gene-alogija pabrëþia galios nedalumà, herme-neutika nurodo galimybæ dalintis autorite-tu; iii) genealogija neigia tiesà, hermeneu-tika pripaþásta tiesos egzistavimà; iv) gene-alogija fiksuoja pertrûkius ir lûþius istorijo-Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358 Recenzi jos162Recenz i jos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358je, hermeneutika pabrëþia tæstinumà; gene-alogija fiksuoja tradicijos stokà, hermeneu-tika pabrëþia tradicijos vaidmená. Visa taileidþia daryti iðvadà, jog genealogija – de-struktyvus metodas, hermeneutika – kon-struktyvus. Genealogijà ir hermeneutikàAndrius Bielskis naudoja skirtingais tikslais:pirmoji skirta „pribaigti“ liberalø humaniz-mà, antroji – rasti jam tinkamà alternatyvà.Knygos ávade pateikti bendrakultûri-niai argumentai prieð liberalizmà. Kokia ge-nealoginiø argumentø prieð liberalø huma-nizmà specifika? Ið esmës humanizmas kri-tikuojamas kaip kièas ir/ar reaktyvus silpnø-jø sàmokslas. Genealoginiu poþiûriu Ðvie-timo emancipacinis projektas, einàs kartusu liberalizmu ir humanizmu, tëra uþmas-kuota galios valia – pasaulio uþvaldymasvardan sentimentalios þmonijos meilës. Taippat modernusis humanizmas yra nihilistinis,nes neigia gyvenimà vardan aukðtesnës pras-mës. Atkerëtame pasaulyje ásigali vienma-tiðkumas ir kièas (prastas menas ir prastasskonis), nes paisoma minios, o ne gero sko-nio kriterijø. Todël, skirtingai nuo tikros kû-rybos, kièas yra reaktyvus. Kièas reiðkiasikaip refleksijos nebuvimas. Kièas tenkinadaugumos poreikius ir bando átikti viduti-niðkam vartotojui. Ið èia holivudiniai happyend‘ai, standartizuoti marinistiniai vaizdai.Kièas tampa árankiu, skirtu manipuliuotimasëmis. Todël ið kultûrinës srities jis per-sikelia ir á politinæ, kur já galima ávardintikaip populizmà. Savo ruoþtu kièinë varto-tojiðka demokratija pagrásta liberalizmo idë-ja – palikime verslà ramybëje: verslui rûpitik pelnas, o kièas yra priemonë, garantuo-janti greièiausià ir didþiausià pelnà.Andrius Bielskis teigia, jog genealogi-ja bûdama destruktyvi geriausiai tinka kri-tikai bei griovimui. Taèiau, ieðkant libera-laus humanizmo alternatyvø, autoriui su ge-nealogija ne pakeliui. Kritika, akcentuojantipertrûkius bei tiesos nebuvimà, negali bûtinaujos tradicijos pagrindas, todël genealo-gija negali áprasminti þmoniø bendrabûvio.Ðiuo poþiûriu geriau imtis kito filosofiniometodo – hermeneutikos. Andriui Bielskiuididelæ átakà daro MacIntyre‘o tradicijossamprata, kuri naudojama naujo politiðku-mo apmatø parengimui. MacIntyre‘as tei-gia egzistuojant daugybæ nesuderinamø tra-dicijø, taèiau tuo pat metu jie siekia iðveng-ti reliatyvizmo. MacIntyre‘o hermeneutikaveikia tuomet, kai susiduria kelios konflik-tuojanèios tradicijos. MacIntyre‘as neatsi-sako tiesos sampratos. Jo manymu, tiesa në-ra universali, ji visuomet lokalizuota tam tik-roje tradicijoje. Reliatyvizmo galima iðveng-ti „verèiant“ diskusijos dalyvius ásigilinti áoponentø tradicijà, jos prielaidas, vertybesbei argumentus. Tokia diskusija leidþia netik suvokti prasmæ, bûdinga kitoms tradici-joms, bet taip pat ir sutvirtinti savo tradici-jos pozicijas. Jei sëkmingai pavyksta rasti„prieðnuodá“ prieð vidines problemas beioponentø kontrargumentus ir kritikà, atsi-randa inovacijos ir atsinaujinimo galimybë.Taigi tradicija sustiprëja. Kadangi esamadaugybës hermeneutikø ir tradicijø, o libe-ralizmas (kaip socialinës tvarkos paradig-mà) ir genealogija (kaip kritiná filosofijosmetodà) yra pertvarkomi, Andrius Bielskismano, kad geriausia teorinë iðeitis – Aris-totelio–Tomo Akvinieèio–MacIntyre‘o inte-lektinë tradicija; geriausia praktinë alterna-163Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358 Recenzi jostyva Modernybës liberaliam humanizmui –lokali krikðèioniðka Eklezija.Mano manymu, raktas, geriausiai lei-dþiantis perprasti Andriaus Bielskio knygà– lauþtuvo ir teptuko metafora. Kodël? Au-torius naudoja ávairias filosofines teorijasinstrumentiðkai: genealogija naudojama li-beralaus humanizmo kritikai, kadangi ge-nealogija negali bûti naujos tradicijos pa-grindas, pereinama prie hermeneutikoskaip pozityvios naracijos konstravimo. Re-miantis Richardu Rorty galima teigti, jogAndriaus Bielskio tekste filosofijos istorijanetiesiogiai traktuojama kaip árankiø dëþë,talpinanti paèius ávairiausius árankius. Ðitaipgalima iðvengti tikëtino priekaiðto dël per-nelyg skirtingø metodø naudojimo ir gali-mo jø prieðtaravimo ar nesuderinamumo –árankiai juk neprieðtarauja vieni kitiems.Reta situacija reikalauja, kad meistras nau-dotø visus dëþëje esanèius árankius. Kaipáprasta, árankio pasirinkimà nulemia kon-kretus darbas, kurá tuo metu reikia atlikti.Tik neiðmanëlis naudoja kirvá atlikdamasdarbus, kuriems labiausiai tinka, tarkim,replës. Tiesa, kartais ámanoma vienà áran-ká pakeisti kitu: pavyzdþiui, viná galima ákaltine tik plaktuku, bet ir kirvio pentimi ar ko-kiu kitu sunkiu daiktu. Águdæs meistras tiks-liai þino, kada koks árankis labiausiai tinka.Ar Andrius Bielskis águdæs meistras? Taip,be abejo. Lauþtuvu jis darbuojasi puikiai.Judesiai tikslûs ir taupûs. Akivaizdu, kadjam patinka jo darbas/amatas. Beje, dël de-montavimo ar dekonstravimo darbø dide-liø ginèø nekyla – rezultatas beveik visadatoks pat (nepriklausomai nuo to, kas ir kaiplauþoma). Ginèai kyla dël apdailos – daþø,spalvø, faktûrø, potëpiø ir t.t. Bûtina pripa-þinti, kad Andrius Bielskis puikiai moka lau-þyti, taèiau dël skirtingø skoniø (mokykløar tradicijø) jo daþymo maniera gali bûti ne-priimtina.Sugriovæs/sulauþæs modernøjá huma-nizmà ir liberalizmà, Andrius Bielskis pa-deda lauþtuvà ir imasi teptuko. Teptukasnaudojamas prasmës kûrimui bei naujostradicijos paieðkoms. Taèiau, ar teptuku ku-riamas produktas apsaugotas nuo lauþtuvo?Parodæs skaitytojui kaip dirbama lauþtuvu,Andrius Bielskis sukelia stiprià pagundà pa-èiam panaudoti lauþtuvà. Juk kartais taipnorisi kà nors sulauþyti. Sulauþius galima irpadaþyti. Kà sulauþyti? Liberalizmas, huma-nizmas, marksizmas knygoje jau iðnarstyti.Galbût verta pasipraktikuoti su paties An-driaus Bielskio kûryba? Skaitant jo tekstà,iðkyla klausimas, ar teptukas padës pasta-tyti naujà namà? Juk tai árankis, netinka-mas solidesnio bûsto rentimui. Kita vertus,ar krikðèioniðka naracija yra pajëgi suteik-ti prasmæ post–moderniai politinei ben-druomenei? Jei siûlomas „religinis“ poli-tiðkumo pagrindimas, kyla klausimas, kastrukdo krikðèioniðkø bendruomeniø nor-mas bei vertybes traktuoti kaip kièà? Jukjei kartu su Nietzsche vertinsime krikðèio-nybæ kaip „platonizmà liaudþiai“ (t.y. kaipsupaprastintà platonizmà), tuomet vertë-tø atkreipti dëmesá á pastarosios masiðku-mà, kuris yra bûtina prielaida rastis kièui.Negana to, galbût tradicija irgi tëra paslëp-ta galios paieðka: ar siekis lokalizuoti irátvirtinti save tam tikroje tradicijoje nëranoras sustiprinti savo diskursyvinæ galià beiargumentus?164Ði recenzija yra veikiau apþvalginio po-bûdþio, ji siekia bendrais bruoþais pristatytitekstà, kol kas menkai prieinamà lietuviø skai-tytojams. Todël mosavimà lauþtuvu atidësiutinkamesnei progai. Taigi Andriaus Bielskiopietûs pasirodë visai gardûs – intriguojantisuþkandis palydimas aðtria sriuba (genealogi-ja) ir ðvelniu pagrindiniu patiekalu (herme-Sociologijos katedraSocialiniø mokslø fakultetasKlaipëdos universitetasMinijos g. 153LT–93185, KlaipëdaEl. paðtas: smfdek@smf.ku.ltRecenzi jos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358neutika), pietûs baigiami saldþiai (nauja poli-tiðkumo vizija). Kokios rekomendacijos? Ap-silankyti pas chef‘à Andriø Bielská tikrai ver-ta. Perspëju, kad kai kurie patiekalai gali bûtinepriimtini. Ne dël prastos kokybës, bet dëlskirtingø kulinariniø sampratø. Beje, apsilan-kius bûtina pasakyti savo nuomonæ apie me-niu. Autorius taip mëgsta diskutuoti...

Naudojimo instrukcija: kaip dekonstruoti liberalų humanizmą, bet nepakliūti į genealogijos pinkles

Recenzija: Bielskis, Andrius. 2005. Towards a Post-Modern Understanding of the Political: From Genealogy to Hermeneutics. Palgrave Macmillan

Aldis Gedutis

Directory of Open Access Journals

https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/download/6014/4922

Naudojimo instrukcija: kaip dekonstruoti liberalų humanizmą, bet nepakliūti į genealogijos pinkles

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Institutional Repository of Klaipėda University

Sociologija. Mintis ir veiksmas

Directory of Open Access Journals