Determinizmas, tikimybė ir mokslo teorijos

Abstract

The conception of ontological determinism is being analysed in the article. Articulation of a system depends on the activity of the investigator. This is why the assertions about the world's structure which disregard such an activity can hardly be attached sense to. Besides the theory of integral determinism can be found fault with as it presupposes the unified language to the description of the world and substantiality of time. The paper gives proof to the following thesis: probabilistic and strongly deterministic descriptions of the objects are compatible if probability is interpreted empirically.Straipsnyje parodoma, kad labiausiai paplitusi determinizmo, kaip priežastingumo ir dėsningumo koncepcijos, samprata yra nepakankamai apibrėžta. Autorius siekia patikslinti determinizmo apibrėžimą: teorija yra deterministinė tada ir tik tada, kai egzistuoja tokia kintamųjų klasė, kad, pateikus kintamųjų iš tos klasės reikšmes bet kokiu pradiniu periodu, ji visareikšmiškai logiškai determinuoja tų kintamųjų reikšmes bet kokiu kitu periodu. Nagrinėjamas ontologinis determinizmas. Teigiama, kad dalies ontologinių klausimų neįmanoma tiksliai suformuluoti, ignoruojant žmogiškojo pažinimo pobūdį. Sistemos konstravimas yra tolygus tam tikro tikrovės fragmento artikuliacijai (struktūros išskyrimui). Integralinio determinizmo teorija, teigianti, kad kiekviena Visatos būsena yra ankstesnės būsenos determinuota ir savo ruožtu determinuoja sekančią, faktiškai presuponuoja pasaulio aprašymo vieningą kalbą ir laiko substancialumą