Dialektinės determinizmo sampratos metodologinė prasmė

Abstract

In the article the necessity of evaluation of the principle of the universal relationship of phenomena while discussing the methodological contents of the dialectical conception of determinism, as well as its difference from the contents of mechanistic determinism are demonstrated. The same is true for the categories that are closely linked with the methodological usage of determinism.Straipsnyje teigiama, kad determinizmo principas išreiškia objektyvų tikrovės reiškinių sąlygotumą ir tuo įprasmina jų mokslinį aiškinimą. Materialistinė filosofija determinizmą laiko pagrindiniu mokslo metodologijos principu. Istorinėje mokslo raidoje keitėsi pažiūra į reiškinių objektyvaus sąlygotumo pobūdį. Dialektinė determinizmo samprata atitinka šiuolaikinę mokslo raidos pakopą, kuriai būdingas vystymosi idėjos įsigalėjimas. Baigtinių daiktų pasaulio vaizdą keičia nepaliaujamų vystymosi procesų pasaulio vaizdas, kuriame struktūrinis bei rūšinis daiktų apibrėžimas tėra santykinio pobūdžio. Įsitvirtinus moksle visa ko vystymosi idėjai, pagrindiniu metodologiniu jo principu tampa visuotinio reiškinių ryšio principas: visiškas bet kokių reiškinių pažinimas yra tolygus jo vietos visuotinėje reiškinių sąveikoje išaiškinimui. Aptariami dinaminiai ir statistiniai mokslinio aiškinimo modeliai, galimybės ir tikrovės santykio problema. Mechanistinei determinizmo sampratai rūšinis reiškinių pasikartojimas yra nekvestionuojama išeities pozicija. Tikrovės procesų objektyvaus dėsningumo samprata išreiškia pagrindinį determinizmo principo metodologinio taikymo aspektą