The point or departure in V. I. Lenin’s investigation of logical problems is the same as that of G. W. Hegel – dissatisfaction with the then traditional logic. But V. I. Lenin’s arguments for the necessity of constructing the theory of dialectical logic differ from those of G. W. Hegel. Problems of dialectical logic are raised in V. I. Lenin’s works in connection with the philosophical generalizations of achievements of natural science and, on the other hand, in connection with rendering methodological basis for dialectical materialism itself. V. I. Lenin's logical ideas were thoroughly assimilated when mathematical logic gained popularity in our country. It is only with due regard for achievements of the latter that the question of the problems of dialectical logic can be solved. The paper supports the standpoint of those Soviet logicians who take dialectical logic as a metatheory, i.e., science connected with the development of other sciences.Straipsnyje analizuojamos V. Lenino loginės idėjos ir jų teoriniai šaltiniai. Vienas jų – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios gamtos mokslų pasiekimų filosofinis apibendrinimas, kitas – jo siekis metodologiškai pagrįsti pačią dialektinio materializmo filosofiją, noras ją paversti efektyvia gamtos ir visuomenės mokslų filosofinių klausimų sprendimo priemone. Teigiama, kad dialektiką, logiką ir pažinimo teoriją traktuodamas kaip vieningą visumą, V. Leninas išsprendė svarbius filosofinio pobūdžio logikos klausimus – klausimą apie loginių struktūrų pobūdį, jų kilmę ir atitikimą tikrovei. Loginėse struktūrose atsispindi bendriausi tikrovės bruožai, su kuriais žmogus susiduria savo praktinėje veikloje. Aptariama tarybinėje filosofijoje vykstanti polemika dėl dialektinės logikos pobūdžio. Viena perspektyviausių šios logikos sampratų yra jos laikymas mokslu apie kitų mokslų vystymąsi, arba metateorija
