The views of A. Maceina and P. Jakas, Lithuanian bourgeois Catholic modernists, on the scientific theory and practice of socialism are evaluated. Their efforts to bring to the forefront in socialism not socio-economic relations, but the features of outlook and psychology are being criticized. Though A. Maceina and P. Jakas, like West-European Catholic modernists, did not categorically deny socialism, they carried on polemics with it that was being done rather with fear of the historical reality than with any liking for socialism. Distorting socialism they actually supported the capitalist system.Straipsnyje marksistinės metodologijos pagrindu vertinamos lietuvių buržuazinių katalikybės modernistų A. Maceinos ir P. Jako pažiūros į socializmo mokslinę teoriją ir praktiką. Kritikuojamos jų pastangos socializme į pirmą vietą iškelti ne socialinius-ekonominius santykius, bet pasaulėžiūrinius ir psichologinius momentus, kuriuos jie mėgino paversti socialinį teisingumą lemiančiais veiksniais. Socialinio teisingumo principų įgyvendinimą jie siejo ne su nuosavybės formos pakeitimu, bet su asmenybės dvasiniu tobulėjimu, religinio nusiteikimo ugdymu, stengėsi išsiaiškinti socializmo nesutaikomumo su religija priežastis. A. Maceina teigė, kad klasinis antagonizmas turi ne tik ekonomines, bet ir psichologines priežastis. Jis pernelyg išplėtė ir pervertino buržuazinio egoizmo poveikį darbininkijai. Jie nesuprato visuomenės socialinio-ekonominio vystymosi dėsningumų, jiems suteikė religinę prasmę. Nors A. Maceina ir P. Jakas, kaip ir Vakarų Europos katalikybės modernistai, kategoriškai neneigė socializmo, polemizavo su juo, tačiau tai atliko labiau iš istorinės realybės baimės nei iš simpatijų socializmui. Iškraipytai vaizduodami socializmą jie gynė kapitalistinę santvarką
