Apie pozityvų ir negatyvų veiksmingąjį altruizmą

Abstract

Making use of Meinong’s theory of value, the author of the paper proposes in outline the mathematical model of positive and negative altruism as behavioural dispositions. The author tries to solve the problem of interpersonal comparison of valuations. He supposes that the precondition of moral valuations of altruistic actions are not the “average” the economic valuations by the subjects and objects of these actions (as A Meinong holds), but rathcr the ethical valuations on basis of social standards of welfare.Straipsnio autorius, naudodamas austrų filosofo A. Meinongo (1853–1920) moralinės vertės teorijos konceptualinį aparatą, pateikia pozityviojo ir negatyviojo altruizmo kaip elgesio dispozicijų matematinio modelio eskizą. Teigiama, kad kiekvienas apsisprendimas kyla iš tam tikro apsisprendusiojo polinkio (dispozicijos). Kontempliatyvusis altruizmas reiškiasi altruisto džiaugsmu ar liūdesiu dėl kito gerovės, kurios jis savo veiksmais negali paveikti. Veiksmingasis altruizmas (ir egoizmas) reiškiasi tose situacijose, kai veikėjo veiksmai gali paveikti kito gerovę. Autorius siekia spręsti intersubjektyvaus verčių palyginimo problemą. A. Meinongas manė, kad lyginant subjektyvias vertes galima naudotis „vidutiniais dydžiais“, tačiau apie juos galima kalbėti tik tuo atveju, jei individualūs dydžiai yra palyginami. Straipsnio autorius (kitaip nei A. Meinongas) teigia, kad moralinės vertės teorija yra neįmanoma asmeninės (personalinės) vertės pagrindu, kaip anstatas virš subjektyvios ekonominės vertės teorijos