On the basis of Lenin’s theoretical heritage and dialectical-materialistic analysis of culture as a social phenomenon the author attempts to disclose the interrelation between socialism and the culture of the past. Guided by the Leninist principles of continuity in the development of culture the author points out theoretical groundlessness and practical adventurism of the “proletcult” approach to creating the culture of the socialist society. Criticism of bourgeois conceptions on the socialist culture is given.Straipsnyje, remiantis V. Lenino idėjomis, keliami ir svarstomi klausimai, ką reiškia kultūros sąvoka, kultūros vystymasis bei kuria prasme jai taikytinas klasinis pobūdis. Teigiama, kad kultūra apima visa tai, kas egzistuoja ne kaip natūralių gamtos procesų pasekmė, o kaip žmonių kultūrinės veiklos produktai. Tai yra žmonijos istorijoje sukurta dirbtinė tikrovė kaip visuma sąlygų, būtinų žmonių egzistavimui bei vystymuisi užtikrinti. V. Leninas daug kartų kėlė idėją apie kuriamos socialistinės kultūros ryšį su senąja buržuazine, tačiau daugelis šiuolaikinių marksizmo teoretikų dažnai pamiršta perimamumo principo reikšmę socialistinei kultūrai. Autorius teigia, kad lenininiai kultūros palikimo ir buržuazinės kultūros pasiekimų panaudojimo principai buvo pažeisti asmenybės kulto laikotarpiu. Socializmas V. Leninui nebuvo vien kapitalistinės praeities paneigimas, o pozityvus sprendimas tų socialinių problemų, kurių kapitalizmas nesugebėjo išspręsti
