L. Karsavin, a representative of Russian religious idealism at the beginning of this century, who worked in Lithuania for a long time, solves ethical problems basing on the mystical principle of “universal unity”. Much attention is given to the realization of the above principle, i.e., to the problem of interrelation of moral ideal (the Good) and ethical practice (the Evil). The contradiction between the Good and the Evil is to be eliminated by “universal unity”. It is shown in the article that the mystifications of social, including moral, relations by L. Karsavin leads to an actual conformity of Man to the Evil existing in society.Straipsnis skirtas XX a. pradžios religinės pakraipos rusų idealistinės filosofijos atstovo L. Karsavino etinių pažiūrų ontologiniams pagrindams aptarti. Gėrio ir blogio problema jo etinėse pažiūrose užima centrinę vietą. Spręsdamas šią problemą, L. Karsavinas vadovavosi visuotinybės principu, kuris reiškia pasaulio (gamtos, visuomenės) vienumą su jo kūrėju – Dievu. Dievas, kaip visuotinybė, absoliuti būtis, iš nieko kuria pasaulį, empirinę būtį. Absoliuti visuotinybė, kuri yra tobula, suteikia pasauliui visas savybes, taigi ir moralines. Visuotinybė yra objektyvus gėrio pagrindas, gėrio ir dorumo kriterijus, absoliutus dorumo principas, visuotinė norma ir dorovinis idealas. Blogio egzistavimą pasaulyje sąlygoja žmogaus laisva valia, kuria jis apdovanotas Dievo. Tobulėjant tvariniui, išnyksta ribos tarp gėrio ir blogio, nes blogis yra tik gėrio momentas: visuotinybės idėja įveikia gėrio ir blogio prieštaringumą. L. Karsavinas tęsia visuotinybės filosofijos tradiciją, kuri jo filosofijoje reiškiasi kaip pirmtakų pastangų susintetinti krikščionybės mokymą su neoplatonizmo elementais tęsinys
