The ontological conception of matter is critically discussed in the paper. The author points out that the content of matter as of a philosophical category can be disclosed only by making clear its relation to consciousness for it is only in this case that it acquires its content; the instrumental character of the concept of matter is underlined.
The existence and its criterion problems are discussed against the background of the dialectic-materialistic and positivistic methodologies set opposite.
In studying matter physics is not any more competent than other sciences; attempts to view mass as a measure of the quantity of matter are criticized.Straipsnyje kritiškai analizuojama ontologinė substancialistinė materijos samprata, teigianti, kad materija yra visų reiškinių pagrindas, visų daiktų savybių nešėjas, substratas, savęs pačios priežastis. Teigiama, kad materijos, kaip filosofinės kategorijos, turinį galima atskleisti tik parodžius jos santykį su sąmone. Akcentuojamas materijos sąvokos instrumentinis pobūdis. Materija, kaip ir kitos filosofinės kategorijos, tik santykiuose su kitomis dialektinio materializmo kategorijomis įgyja apibrėžtą pažintinį turinį ir reikšmę. Teigiama, kad materijos tyrimuose fizika nėra kompetentingesnė už kitus mokslus, kritikuojami bandymai masę laikyti materijos kiekybiniu matu. Aptariami objektyviosios realybės apibrėžimai, nurodomi jų trūkumai. Lyginant dialektinę materialistinę ir pozityvistinę metodologiją nagrinėjama egzistavimo ir jo kriterijų problema. Empirinis egzistavimo kriterijus egzistuojančiu objektu laiko tą, kurį galima suvokti tiesiogiai arba potencialiai. Nurodomas šio kriterijaus nepakankamumas – jis neapima visuomenės institutų, dvasinio gyvenimo reiškinių
