The author on the basis of Lenin’s theoretical heritage and Marxist-Leninist conception of the history of philosophy reveals Lenin’s views on the place of Marxism in the development of world philosophical thought. Lenin’s ideas on the relation between Marxism and previous philosophy, on the one hand, and modem non-Marxist philosophy on the other hand, are displayed in the article. By the statement and solution of these questions Leninist principles of the criticism of modern non-Marxist philosophy are disclosed.Remiantis V. Lenino teoriniu palikimu ir marksizmo-leninizmo filosofijos istorijos koncepcija straipsnyje atskleidžiamos V. Lenino pažiūros į marksizmo vietą pasaulinės filosofinės minties raidoje. Analizuojama, kaip jis suprato marksizmo santykį su praeities filosofinėmis idėjomis ir, kita vertus, su šiuolaikine buržuazine filosofija. Formuluojant ir sprendžiant minėtus klausimus atskleidžiami šiuolaikinės nemarksistinės filosofijos kritikos lenininiai principai. Teigiama, kad marksistiškai suprasta filosofijos istorija gali būti tik viena kitą keičiančių filosofinių koncepcijų istorija, tik tam tikrų filosofijos mokslo problemų kėlimo bei sprendimo istorija. Marksizmas bei jo metodologinė prasmė gali būti suprasti kaip visos ankstesnės filosofinės minties išvada ir tolesnis išvystymas. Straipsnio autorius pasisako prieš marksizmo suabsoliutinimą, dogmatiškumą, teigia, kad marksizmas privalo būti atviras ir neužbaigtas. Laikant marksizmą užbaigta paskutinės instancijos tiesa, filosofijos istorijai suteikiamas finalistinis ir teleologinis pobūdis
