I. Death is an objective biological process manifesting itself in the irreversible ceasing of the vital activity that is characteristic of any biological system. II. Death has its subjective aspect too: feelings, emotional experiences which are associated with this objective biological process and characteristic of a man. III. Subjective emotional experiences associated with death are comprehensively reflected in art. IV. Religion, in particular Christianity, pays great attention to the problem of death. The dogma about immortality of human soul plays an ever important part in strengthening the influence of the church. V. The history of philosophy deals with the problem of death in accordance with three principal aspects: 1) the grounding and criticism of the immortality of human soul; 2) the new sense of a man’s immortality as preservation of his works and good deeds; 3) emotional experiences associated with death as an essential element of man's spiritual life – this aspect is being worked out by philosophy of existentialism in particular. VI. The present day -Marxist philosophers should work out the problem of death according to the three principal aspects taking into account the grounding of the scientific conception of 's immortality and subjecting to severe criticism the interpretation of death practised by existentialism.Straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjama mirties problema. Teigiama, kad mirtis yra objektyvus biologinis procesas, pasireiškiantis organizmo gyvybinės veiklos galutiniu nutrūkimu ir būdingas žmogui kaip biologinei sistemai. Mirties problemai didelį dėmesį skiria religijos, ypač krikščionybė: žmogaus sielos nemirtingumo dogma įgyja vis didesnę reikšmę išlaikant ir stiprinant bažnyčios įtaką. Filosofijos istorijoje mirties problema nagrinėjama trimis svarbiausiais aspektais: sielos nemirtingumo sampratos pagrindimas ir kritika; naujos žmogaus nemirtingumo, kaip kūrinių ir gerų darbų išlikimo, sampratos plėtotė; su mirtimi susijusių išgyvenimų, kaip žemiškojo žmogaus dvasinio gyvenimo esminių aspektų, analizė, kurią atlieka daugiausia egzistencializmo filosofija. Daroma išvada, kad marksistinės filosofijos atstovai dabarties sąlygomis turi nagrinėti mirties problemą minėtais aspektais, didžiausią dėmesį skirdami žmogaus nemirtingumo mokslinės sampratos pagrindimui ir egzistencializmo kritikai
