The article deals with four actual aspects of Hegelian philosophy of morals and education. It is argued that his propositions are significant for the program of the present moral education. The first peculiarity consists in the statements that present the matter for an analysis of the principles of morality that are simultaneous but taken one with another are not consistent with. The other peculiarity is a topic of an activity, of bringing the issues nearer to the real life, of the conscious motivation of the actions. That argument is of particular importance to a criticism of the apathy and weakness of the modem youth. The third aspect consists in the notion of the means of moral education. Hegel speaks ironically of unfounded and futile moralising, of the criticism of present morals from the point of view of proper one that is invented but does not exist. The fourth peculiarity that is closely tied to the third is Hegelian certitude in the nature of the matter of training. He points to the priority of firm discipline of thinking and to the priority of the classical education. That statements give us an opportunity to think of substantiated evaluation of the limitless tolerance that exists in our culture. The contemporary notion of subject enables us to assert that in spite of the totalitarian features of Hegelian philosophical system, his theory of morals is valuable for youth's education.Straipsnyje nagrinėjami G. Hegelio etikos keturi svarbiausi aspektai, naudingi dorovinio auklėjimo programai, analizuojama individualių ir visuotinių interesų suderinamumo interpretacija, parodomos jos negatyvios ir pozityvios pusės. Pirmasis aspektas yra aktyvaus veiklumo, artimo realiam gyvenimui, sąmoningos poelgių motyvacijos veiksnys. G. Hegelis pabrėžia veiklumą, o ne vien abstraktų privalėjimą ar užsidarymą vien individualiame pasaulyje. Antrasis aspektas yra nesuderinamų dorovės principų nagrinėjimas. Trečioji aktuali G. Hegelio etikos ypatybė yra dorovinio ugdymo priemonių aspektas. Jis aptaria nepagrįstą ir nevaisingą moralizavimą, dorovės kritiką deramos (išgalvotos, realiai neegzistuojančios) dorovės požiūriu. Ketvirtasis aspektas – auklėjimo autoritarinė nuostata: žmogus yra išugdomas tik griežtai disciplinuojant jo polinkius ir poreikius. Tai gali būti paaiškinta G. Hegelio sistemos totalitariškumu. Atsižvelgiant į šiuolaikinę subjekto sampratą, G. Hegelio visuotinybės principo sureikšminimas vertintinas ne kaip silpnybė, o kaip bešališkas konstatavimas – tai neturėtų sumenkinti jo etikos aspektų vertingumo šiuolaikiniam piliečiui ugdyti
