The article is concerned with the problem of intersubjective understanding in the theories of E. Husserl and A. Schütz. While analyzing the meanings of the concept of Lebenswelt in phenomenological philosophy and Schütz’s sociology, different positions regarding the problem are revealed; therefore, these positions have the same point of departure, an emphatical understanding of Other, which is considered an obstacle for the phenomenological explanation of mutual understanding. Both conceptions of intersubjectivity, especially Husserl’s, lack the aspect of linguistic communication which would resolve conceptual problems arising in the theories of intersubjective understanding.Straipsnyje analizuojama intersubjektyvaus supratimo problema E. Husserlio ir A. Schützo darbuose. Palyginamos Lebenswelt sąvokos reikšmės E. Husserlio fenomenologijoje ir A. Schützo sociologijoje. Teigiama, kad abiems teorijoms bendras išeities taškas yra Kito empatinis supratimas, kuris traktuojamas kaip kliūtis intersubjektyvaus supratimo fenomenologiniam aiškinimui. E. Husserliui empatija yra analogizuojančio suvokimo forma, kurio dėka sąmonė mąsto apie Kitą taip, kaip apie save. Sąmonės gebėjimas atpažinti Kitą dar nėra Kito supratimas: tam būtinas priėjimas prie Kito sąmonės turinio, o tai įmanoma tik kalbine komunikacija socialiniame kontekste. A. Schützas teigia, kad abipusį supratimą laiduoja visuomet pirmesnė sąmonės saviinterpretacija; Kito supratimas visų pirma yra Kito veiksmo supratimas. Straipsnio autorė teigia, kad abiems fenomenologinėms teorijoms trūksta lingvistinės komunikacijos aspekto, kuris leistų išspręsti kai kuriuos intersubjektyvaus supratimo konceptualinius klausimus
