Materializmas kaip metodologinis principas

Abstract

The article reveals how materialism, as a definite conception of reality, plays the role of a universal methodological principle requiring the application of the criterion of confrontation with reality, while evaluating the contents of scientific theories. The dialectical stage of the principle requires, in addition, to take into account the concept of development in scientific investigations. From this point of view the historical change of the contents of the concepts of matter and motion of matter are analysed.Straipsnyje parodoma, jog materializmas, kaip konkreti tikrovės koncepcija, atlieka bendrojo metodologinio mokslų principo vaidmenį ir reikalauja taikyti mokslo turinio gretinimo su tikrove kriterijų kaip mokslo pažangos sąlygą. Šio principo šiuolaikinis dialektinis etapas susijęs su papildomu reikalavimu moksliniuose tyrimuose taikyti vystymosi požiūrį. Analizuojami materijos ir jos judėjimo sąvokų turinio istoriniai pokyčiai. Teigiama, kad materijos sąvoka atlieka metodologinį vaidmenį kaip tam tikra pasaulio vienumo išraiška. Metodologine prasme gamtos daiktų materialumas reiškia tik tai, kad jie priklauso juntamajam pasauliui kaip vienintelei tikrovei. Materijos sąvoka išreiškiamas pasaulio vienumas sudaro metodologinį pagrindą moksliniam jo daiktinės tikrovės aiškinimui. Tos įvairovės susidarymo aspektas materialistinėje filosofijoje išreiškiamas materijos judėjimo sąvoka. Senovės materialistinė filosofija daiktinės įvairovės pagrindu laikė tikrovėje vykstančius kitimo procesus ir bandė aiškinti šių procesų prigimtį. Mechanistinio materializmo požiūriu, tikrovės daiktai yra įvairaus sudėtingumo mechanizmai, kurių pagrindiniai elementai yra nekintamos dalelytės, apibūdinamos vien mechaninėmis savybėmis