In the article an attempt is made to define the social content of the conception of morals. This conception is believed to express the value of human behaviour with the view to the manifestation or human nature. Under human nature man’s vital necessity of free and conscious activity is meant. The social content or the conception of morals has been changing in the course or history and this conception in the above sense can only be applied to the society that has overcome estrangement. The conception of morals as manifestation or humanity in behaviour under such conditions would also serve as a characteristic of all-round social activity, i.e., economic and social structure, social ideas, etc.Straipsnyje nagrinėjama moralumo sąvoka ir jos socialinės implikacijos. Moralumo sąvoka apibrėžiama kaip individo poelgių vertingumo žmogiškosios esmės pasireiškimo požiūriu išraiška. Žmogiškąją esmę sudaro laisvos sąmoningos veiklos poreikis. Buržuazinėje visuomenėje moralumo sąvokos socialinis turinys išreiškia individo pastangas apriboti privatų interesą visuomenės (kitų individų) naudai. Tokią sampratą sąlygoja žmonių santykių susvetimėjimas, kurį ypač išryškina formali žmonių lygybė. Socializmas, sukurdamas objektyvias susvetimėjimo išnykimo sąlygas, sukuria ir moralumo sąvokos socialinės prasmės pakitimo prielaidas. Jei moralinė poelgio charakteristika yra žmogiškosios esmės pasireiškimo individų poelgiais matas, tai individų poelgiai negali būti įvertinti atskirai nuo jų socialinio konteksto. Moralumo sąvoka nustoja buvusi vien individo poelgių charakteristika, ji tampa ir visuomenės ekonominės organizacinės veiklos charakteristika
