The evolution of positivism resulted in the problem of scientific progress. As the narrow approach to science hindered the solution of this problem, there arose some doubts concerning the cognitive value of science. It was P. Feyerabend who was to go as far as to doubt the value of science in general. He concluded that at present the place taken by science in society does not conform to its value. He suggested separating science from the State. In the historical reconstruction of the question it occurs that the stand taken by P. Feyerabend is based on imaginary conflict between values and scientific approaches. It is pointed out, however, that the problem put forward by P. Feyerabend is of actual importance: it expresses deficiency of cultural interpretation of science.Straipsnyje nagrinėjama postpozityvizmo filosofijos atstovo P. Feyerabendo mokslo statuso ir vertės samprata. Teigiama, kad P. Feyerabendas priėjo išvados, jog mokslas šiuolaikinėje visuomenėje užima jam nederamai reikšmingą vietą ir pasiūlė atskirti mokslą ir valstybę. Nors mokslas praktiniu požiūriu yra efektyvus, tai nėra pakankamas pagrindas mokslo vaidmeniui absoliutinti. Mokslas nėra ir autonomiškas: jis yra istorinė pažinimo pakopa ir neišvengiamai susijęs su kitomis pažinimo formomis. Istoriškai rekonstruojant problemą straipsnyje atskleidžiama, kad P. Feyerabendo pozicija pagrįsta mokslinio ir vertybinio požiūrių tariama priešprieša. Autorius parodo, kad P. Feyerabendo iškelta problema turi ir realią reikšmę – išreiškia mokslo kultūrinio įprasminimo nepakankamumą. Daroma išvada, kad mokslo kultūrinio reikšmingumo problema gali būti išspręsta tik pagrindus pažintinę mokslo vertę – rekonstravus mokslo raidą kaip pažinimo pažangą
