The author works out – on the basis of Marxist methodology and Leninist principles of continuity and interrelation of the socialist and bourgeois cultures – some aspects of the further development of the socialist culture. When dealing with the problem the author touches upon such questions as the class character of spiritual culture, its connection with ideology and present-day ideological struggle.Straipsnyje, remiantis marksistine metodologija bei Vladimiro Lenino buržuazinės ir socialistinės kultūros tarpusavio santykių ir perimamumo principais, analizuojami socialistinės kultūros tolesnės raidos kai kurie klausimai. Aptardamas šias problemas straipsnio autorius nagrinėja dvasinės kultūros klasinį pobūdį, jos santykį su ideologija, taip pat ideologinę kovą šiuolaikiniame visuomenės raidos etape. Teigiama, kad negalima tapatinti buržuazinės kultūros ir buržuazinės ideologijos sąvokų, nes ideologijos sąvokos turinys yra siauresnis. Buržuazinės visuomenės dvasinėje kultūroje galima aptikti ir antiburžuazinių idėjų. Socializmas savo pažangos kelyje turi įjungti ir perdirbti visa, ką geriausio yra sukūręs pasaulinis mokslas ir kultūra. Daroma išvada, kad socializmas yra pašauktas dabartinę pasaulinę kultūrą vėl padaryti žmogaus individualybės vystymosi socialine prielaida. Socializmas yra tolesnis kapitalizmo iškeltų socialinių žmogiškųjų problemų naujas sprendimo etapas
