Asmenybė ir jos dorovė etikos požiūriu

Abstract

Two interconnected aspects in the study of morality are cleared up, namely, the problem of the role of morality in development of society and the problem of its role in personal life. An attention is focused upon the second problem and the creative­critical origin of personal morality is revealed. A critical function of this morality is defined as an individualization of essential tendencies in the development of society. At the same time a criterion for the evaluation of the moral development of a personality according to its content as well as to its form is founded.Straipsnis skirtas dviejų dorovės tyrimo aspektų, kurie yra tarpusavyje susiję, analizei. Šie aspektai – tai dorovės vaidmuo visuomenės raidoje ir jos vaidmuo asmens gyvenime. Straipsnio autorius didžiausią dėmesį skiria antrajam aspektui ir atskleidžia individo dorovingumo kūrybiškai kritišką prigimtį. Individo dorovingumo kritinė funkcija apibrėžiama kaip visuomenės raidos svarbiausių tendencijų individualizacija. Teigiama, kad visuomeninė (kartu ir klasinė) dorovė iškyla individo atžvilgiu kaip dvasinio būtinumo pasaulis, o laisvas asmenybės apsisprendimas konkrečiai pasireiškia jos dorovingumu. Brandus dorovingumas masiškai gali rutuliotis tik tada, kai klasinė dorovė yra pažangi. Straipsnyje pagrindžiami individo dorovingumo raidos vertinimo kriterijai formos ir turinio požiūriu. Tik žinant elgesio motyvus, galima teisingai įvertinti individo dorovinį brandumą. Pagal motyvus skiriamas stereotipinis elgesys, priverstinis dorovingumas ir doras elgesys iš įsitikinimo, tai yra vidinio poreikio