V. Džeimso „radikalusis empirizmas“

Abstract

The classical genetic empiricism, as well as rationalism, was unable to ground the, nature of general concepts. W. James, having evaluated the shortcomings of the early empiricism, opposing rationalistic trend and ignoring the heritage of the classical German philosophy is striving to solve the traditional problems by a new version of “radical empiricism”. By introducing the concept of "pure experience" W. James aspires to avoid dualism of the subject and the object and to ground the nature of conceptual knowledge. This attempt, however, was unsuccessful and resulted in subjectivism.Straipsnyje nagrinėjama amerikiečių pragmatizmo filosofijos svarbiausio atstovo W. Jameso pažinimo sampratos svarbiausi bruožai. Filosofas plėtojo vadinamąjį radikalųjį empirizmą, teigiantį, kad visa realybė (fizinė ir psichinė) yra sudaryta iš vienos pirminės – patyrimo – substancijos. Grynasis patyrimas yra sudėtingas nuoseklus darinys, atsiveriantis žmogaus sąmonei iš karto savo tikrąja esme. Pirminiai patyrimo duomenys pasireiškia kaip jutimiškai nepertraukiami, kaip patyrimo srautas. Perėjimas į kitą patyrimą yra vienintelė prieš tai buvusio patyrimo funkcija. Teigiama, kad W. Jameso pažinimo teorijoje nelieka objektyvios subjekto bei objekto tarpusavio sąveikos. Pažintinį santykį šioje teorijoje pakeičia skirtingos reagavimo į įvairius dirgiklius formos ir nerami būsena pačios sąmonės viduje. Daroma išvada, kad, sutelkęs visą dėmesį į individualų patyrimą kaip gnoseologinių problemų sprendimo pagrindą, W. Jamesas iš esmės sukūrė naują subjektyviojo idealizmo variantą

    Similar works