Baranova, Jūratė

Problemos

Jūratė Baranova

Directory of Open Access Journals

ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2001 60 Naujos disertacijos PIRMOJI DISERTACIJA APIE FILOSOFIJOS DIDAKTIKĄ 2000 m. gruodžio 29 dieną Vilniaus universi­tete Lilija Duoblienė apgynė disertaciją „Mąstymo ugdymas mokant filosofijos gimna­zijoje". Pedagogai profesionalai, besidomintys mąstymo ugdymu Lietuvos mokyklose, pasi­dalija į dvi dalis: teoretikus ir praktikus. Di­sertantė išsamiai apžvelgė savo disertacijos va­dovo profesoriaus L. Jovaišas monografiją, skirtą mąstymo lygiams tirti, V. Valatkaitės-Ri­mienės ir kitų straipsnius apie moksleivių mąs­tymo ugdymo kriterijus. Mažiau dėmesio ski­ria praktikams, tačiau nurodo, jog „darbas su filosofiniu tekstu pagal klausimus nėra visiš­kai naujas ar priešingas jau esamoms Lietuvo­je filosofijos ugdymo metodikoms. Dirbti su tekstu pagal suformuluotus probleminius klau­simus siūlo J. Baranovos bei R. Šerpytytės fi­losofijos programa. Disertacijoje siekiama de­taliau pažvelgti į patį mąstymo procesą, jį struktūruoti". Iš tiesų ši praktika mokyti filo­sofijos būtent per mąstymo ugdymą buvo pa­siūlyta Lietuvos mokyklai 1994 metais, ir tais pačiais metais patvirtinta ministerijos eksper­tų posėdyje programa buvo išspausdinta „Mo­kyklos" žurnale (1994. Nr. 8-9). Pagal šią pro­gramą 1998 metais išleista „Filosofinės etikos chrestomatija", sulaukusi pakartotino leidimo. Yra parengti metodiniai probleminiai klausi­mai. Vyko daugybė seminarų ir darbui su pro-150 grama, ir su chrestomatija. Programos pagrin­du įkurta filosofijos mokytojų specialybė Vil­niaus pedagoginiame universitete, jau išleis­tos trys magistrų laidos. Todėl nestebina di­sertantės išvada, kad „šiuo metu filosofijos dažniausiai mokoma pagal Baranovos ir Šer­pytytės programą". Disertantė taip pat šešis semestrus mokėsi šios programos principų 1994-1995 metais prie VPU įsteigtuose filo­sofijos mokytojų persikvalifikavimo kursuose ir juos sėkmingai baigė. Šios programos įkvėpti magistrantė R. Aškinytė ir VPU Filosofijos ka­tedros docentas L. Degėsys išvertė kelis M. Lipmano vadovėlius bei mokytojo knygas, skirtas kritiniam mąstymui ugdyti. Norėčiau patikslinti disertantės išvadą, kad, jos pačios žodžiais tariant, besiformuojanti filosofijos mokymo tradicija Lietuvoje kaip tik ir yra tra­dicija mokyti filosofijos per probleminio mąsty­mo ugdymą. Manyčiau, kad disertantės išleis­ta eksperimentinė mokymo priemonė „Filo­sofijos skaitiniaiXI-XII klasei" (Vilnius, 1999) yra trečias reikšmingas žingsnis praktiškai die­giant tokį metodą filosofijos pamokose. Drįs­tu laikyti disertantės darbą išaugusį iš VPU Fi­losofijos katedroje susiklosčiusios tradicijos. Tačiau praktinę filosofijos dėstymo meto­diką būtų galima pavadinti intuityvistine. Ji pa­grįsta jos autorių savų intuityvių didaktinių nuojautų bei patirties, savosios filosofinio mąs-tymo stilistikos įstruktūrinimu. Nuotolis tarp teoretikų ir praktikų tampa akivaizdus. Prak­tikai nerašo monografijų, kuriose tyrinėtų pa­tį mąstymą. Jie apsiriboja metodinėmis prie­monėmis, siūlydami savus klausimus, netgi daugybę klausimų. Teoretikai, kurie tyrinėja patį mąstymą, neturi realios įtakos filosofinei didaktikai Lietuvos mokykloje. Duoblienės disertacija yra originali ir nau­ja būtent todėl, kad ji įveikia šią susidariusią takoskyrą. Įgijusi praktinę probleminio darbo su tekstu patirtį ir sėkmingai šį metodą iki šiol taikanti, ji ėmėsi tyrinėti teorinį mąstymo ug­dymo aspektą. Be to, dar vienu šios disertaci­jos naujumo aspektu laikyčiau fundamentalų disertantės įsigilinimą į susiklosčiusią pasau­lyje tokią mąstymo tyrimo tradiciją. Ji patei­kia ne tik istorinę šios tradicijos apžvalgą, pra­dėdama nuo sokratiško mąstymo, pereidama prie klasikinių J. Piaget ir J. Dewey mąstymo ugdymo doktrinų, bet ir reikšmingai praturti­na šiuo metu gana siaurą Lietuvoje filosofinės didaktikos diskursą įvairiausiomis prasmingo­mis įžvalgomis, kurios būdingos šiuolaikinių mąstymo tyrinėtojų Vakarų šalyse darbams. Disertantė aptaria Kalifornijos universiteto profesoriaus R. Paulo stipraus ir silpno mąsty­mo distinkciją, M. Lipmano metodikos „Filo­sofija vaikams" teorines prielaidas ir jų inter­pretaciją L. J. Splitterio, A M. Sharp darbuo­se, Illinojaus universiteto profesoriaus H. En­nis kritinio mąstymo tyrimą, J. Barono racio­nalaus mąstymo tyrimą, D. F. Halpern įvadą į kritinį mąstymą, V. R. Ruggiero mąstymo meną, H. Gardnerio intelekto įvairovės hipo­tezę, L. M. Villaro ir J. Lougrano reflektyvaus, L. Resnicko aukšto lygio mąstymą. Po šio ap­tarimo, manyčiau, labai nuosekliai yra pereita prie paties kūrybinio ir kritinio metodo struk­tūrinės eksplikacijos, svarstoma atviro klausi­mo reikšmė kritiniam mąstymui ugdyti bei sie-kiama išskirti kūrybinio mąstymo ypatybes bei lyginti su kritiniu mąstymu. Skyrius pasibaigia probleminio ir euristinio metodo aptarimu. To­liau pereinama prie įdomaus skyrelio „Moky­tis mąstyti postmodernios filosofijos požiūriu". Kas sieja postmodernizmą ir filosofijos didak­tiką? Atrodytų, ryšys kiek tolimas. Tačiau vie­nas iš ryškiausių disertantės minimas šiuolai­kinis prancūzų postmodernistas Jacques Der­rida, kiek žinau, dalyvavo kuriant filosofijos di­daktiką Prancūzijos mokyklose. Be to, kitas di­sertantės minimas amerikiečių postmodernis­tas R. Rorty pastebėjo įdomų ryšį tarp filoso­fijos dėstymo mokykloje tradicijos ir postmo­dernizmo. Kodėl postmodernizmas populiarus Prancūzijoje ir nepopuliarus angliškai kalban­čiose šalyse? Postmoderniųjų autorių tekstų analizė, anot jo, reikalauja išskirtinės erudici­jos. Itališkame arba prancūziškame licėjuje, sa­ko Rorty, filosofija net trejus metus yra ben­drojo privalomo curriculum dalis. Išauga skai­tytojų kartos, gebančios suprasti Derrida teks­tus. Angliškai skaitanti auditorija, nesimokanti filosofijos mokykloje, anot Rorty, negali skai­tyti ir suprasti J. Derrida, nes jie nepajėgia su­prasti aliuzijų. T ikiuosi, kad Lietuvos mokyk­la vis dėlto pasuks prancūziškojo modelio ke­liu. Jeigu filosofija vis tik įsitvirtins Lietuvos mokyklose, Duoblienės darbas, kaip vienas iš pirmųjų žingsnių, įgis ir istorinę vertę. Darbą užbaigia iki šiol Lietuvoje nevykdy­tas mąstymo, paremto filosofiniu tekstu, tyri­mo eksperimentas. Manyčiau, eksperimentas labai sunkus, labai sunkiai kontroliuojamas. Jis atliktas kantriai ir skrupulingai. Eksperimentu disertantė siekė išsiaiškinti aukštesniųjų klasių moksleivių mąstymo ypa­tumus, jo pokyčius, dirbant filosofijos pamokose su tekstu ir specialiais klausimais ar be jų. Re­miantis statistine analize įvertinti moksleivių mąstymo ir teksto nagrinėjimo įgūdžiai, aptar-151 ta tai, kas jiems geriausiai sekasi, ir tai, kas su­dėtingiausia. Kriterijų koreliacija parodė, dėl kokių priežasčių atsiranda mąstymo spragos, kas labiau būdinga vienuoliktokų ir kas dvylik­tokų mąstymui. Dvyliktokų mąstymas tiksles­nis ir brandesnis, o vienuoliktokų - platesnis ir intuityvesnis. Pagrindinės tyrimo išvados: moks­leiviai pajėgūs suprasti originalius filosofų teks­tus, tačiau tekstai moksleiviams turi būti kruopš­čiai parenkami, nes dalis tekstų yra pernelyg su­dėtingi. Geriausiai suprantami Platanas, Aris­totelis, Augustinas, T Akvinietis, Descartesas bei Jamesas. Blogiau sekasi nagrinėti D. Hu­me'o bei l. Kanto tekstus ir blogiausiai-S. Kier­kegaardo, F. Nietzsche's kūrybą. T iriamasis po­kalbis su moksleiviais atskleidė, kad sudėtingi autoriai moksleiviams dažnai įdomesni nei leng­vai suprantami. Pasirodė, kad moksleiviams įdo­mūs Hume'as, Nietzsche, Jamesas. Filosofijos studijos tinka aukštesnėms gimnazijos kla­sėms. Esminio skirtumo tarp XI ir XII klasių mąstymo įgūdžių nėra. Pagrindiniai mokslei­vių mąstymo privalumai: gebėjimas suvokti kontekstą, rasti studijuojamo autoriaus prie­laidas ir suprasti tekste keliamą problemą. Ta­čiau moksleiviai mąstydami nesiremia patirti­mi, nepakankamai gerai daro implikacijas ir skiria filosofines pažiūras. Šios mąstymo spra­gos atskleidė jų mąstymo netikslumą. Moks­leivių nemokėjimas remtis patirtimi labiausiai atsiskleidė nagrinėjant šiuolaikinę filosofiją, kurios didžią daŲ skaitiniuose sudaro egzisten­cializmas. Suvokti ir taikyti egzistencinę patirtį sudėtinga. Taip pat didelė problema, susidū­rus su sudėtingesniu tekstu, yra teisingas sąvo­kų vartojimas. Moksleiviai analitiškiau mąsto, nagrinėdami filosofinį tekstą, o ne klausyda­mi mokytojo pasakojimo. Jie pajėgūs nagrinė­ti tekstą, bet labiau pratę perimti mokytojo perteikiamą informaciją. 152 Pristatomos disertacijos pabaigoje buvo pa­teikti siūlymai mokytojams ir švietimo politi­kams bei mokslininkams. Pirmasis oponentas prof. Juozas Vytautas Uzdila, pažymėjęs disertacijos privalumus, pa­sigedo lietuvių filosofinės minties analizės bei lietuvių filosofų tekstų, kurie būtų nagrinėja­mi empirinio tyrimo metu. Anot jo, kiekvie­nas vertimas yra interpretacija, todėl pasaulio klasikų vertimų nagrinėjimas mokykloje tebu­vo interpretacijų interpretacija. O, be to, ar tikrai galime objektyviai įvertinti moksleivių mąstymą? - klausė oponentas. Kito oponento -doc. Tomo Sodeikos - at­siliepimas buvo perskaitytas doc. Jūratės Ba­ranovos, pačiam oponentui atsiprašius ir sku­biai išvykus. Sodeikos atsiliepimas - tai ne tik pozityvus ir kritiškas žodis disertantei, o ištisa diskursyvaus mąstymo kritika. Oponentas svarstė teksto analizės galimybes ir nurodė ribas. Jo manymu, mokymo procese kur kas prasmingiau remtis egzistencialistų bei feno­menologų nuostata, orientuota į moksleivių patirtį, nei ugdyti nuoseklų analitišką mąsty­mą nagrinėjant filosofijos klasikų tekstus. Prof. Bronius Kuzmickas, dalyvavęs posė­dyje kaip doktorantūros komiteto narys, taip pat kalbėjo apie skirtingų filosofinių mąstymų galimybes, tačiau pasisakė manąs, kad ir tokio mąstymo, kuris tyrinėjamas disertacijoje, at­skleistis yra labai svarbi ir reikalinga. Posėdyje buvo išsakytos ir kitos pozityvios mintys: svarbiausia yra tai, kad plėtojama filo­sofinio mąstymo ugdymo idėja, kuri ilgainiui padės susiformuoti filosofijos mokymo Lietu­voje tradicijai arba kelioms tradicijoms. Tokių disertacijų dėka mažėja perskyra tarp teoreti­kų ir praktikų, kurių darbai dažniausiai neturi jokių sąsajų. Jūratė Baranova 

Pirmoji disertacija apie filosofijos didaktiką

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/6788/4579

Pirmoji disertacija apie filosofijos didaktiką

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Vilnius University Press Scholarly Journals

Problemos