Epicurus’ Principal Doctrines and Vatican Sayings: SelectionsPaulius Garbačiauskas&nbsp;

Garbačiauskas, Paulius

Problemos

Crossref

RINKTINIAI FRAGMENTAI IŠ EPIKŪRO „SVARBIAUSIŲ MINČIŲ“ IR GNOMOLOGIUM VATICANUM

Epicurus’ Principal Doctrines and Vatican Sayings: Selections
Paulius Garbačiauskas 



Paulius Garbačiauskas

Directory of Open Access Journals

191ISSN 1392–1126.  PROBLEMOS  2013  83 riNKTiNiai fragmENTai iŠ EpiKŪrO  „SvarBiauSiŲ miNČiŲ“  ir GnomoLoGiUm VaticanUmVertimo seminarui atsirinkta dvidešimt grai-kų filosofo Epikūro (341–270 m. pr. Kr.) fragmentų – trys iš „Svarbiausių minčių“ (gr. Κύριαι δόξαι, lot. Sententiae selectae / Ratae sententiae), kurios mus pasiekė per Diogeno Laertijo „Filosofų gyvenimus“ (Epikūro biografijai ir tekstams skirta visa dešimtoji šio veikalo knyga), ir septyniolika iš bizantinio rinkinio Gnomologium Vatica-num – tik XIX a. pabaigoje Vatikano biblio-tekoje atrasto ir į lietuvių kalbą, be abejo, dar neversto kodekso.Epikūro „Svarbiausias mintis“, taip pat ir jo laiškus Menoikėjui bei Herodotui į lie-tuvių kalbą yra išvertęs Ričardas Mironas (in: Filosofijos istorijos chrestomatija: Anti-ka, sud. B. Genzelis, Vilnius: Mintis, 1977, p. 303–306 [laiškas Menoikėjui], p. 307–318 [laiškas Herodotui], p. 318–322 [Svar-biausios mintys]), tačiau vertimo seminare darbuojantis su tekstais gana greitai paaiškė-jo, jog pasiryžimas perversti tris atsirinktus fragmentus iš „Svarbiausių minčių“ nebuvo visai bevertis – lygiai taip pat būtų sveikin-tinas sumanymas perversti tai, kas išversta, ir išversti tai, kas dar neversta. Šį sumany-mą, regis, palaikytų ir pasaulinės tendenci-jos – po vos 1999 m. pasirodžiusio Mirosla-vo Marcovichiaus parengto kritinio Diogeno Laertijo „Filosofų gyvenimų“ leidimo galbūt jau netrukus turėsime naują dvitomį Tiziano Dorandi leidimą, kurį anonsuoja Kembridžo universiteto leidykla. Šiuo reikalingu darbu Lietuvos akademinei bendruomenei būtų pa-galiau suteikta galimybė naujoje šviesoje iš-vysti ir permąstyti Epikūro kūrybą, kuri istori-jos tėkmėje itin nukentėjo nuo primityvoko ir menkai motyvuoto išankstinio supratimo apie „malonumų kultą“, kurių esą gyvenime turėtų siekti vadinamasis „epikūrininkas“, vadovau-damasis garsiuoju carpe diem paraginimu.Tiek Epikūro, tiek turbūt ir bet kurio kito filosofo aforizmus versti nelengva – ypač taupant kalbos išteklius, įgyvendinamas non multa, sed multum principas, o šiuo konkre-čiu atveju vertėjo darbą dar labiau apsunkina žinojimas, jog Epikūro aforizmai buvo jau paties filosofo nugludinti ir surašyti būtent tokiu pavidalu. Dėl šios ypatybės abudu Epikūro „minčių“ rinkiniai prisodrinti ne tik grynosios filosofijos, bet ir literatūros, o kai kurių fragmentų stilistika pulsuoja netgi tam tikru hėrakleitišku tamsumu (antai, fr. 14, 19, 33, 42 ar 71 iš Gnomologium Vaticanum). Dėl to itin organiško filosofijos ir literatūros lydinio jie, be abejo, yra laikytini pačios ge-riausios antikinės filosofijos tradicijos dali-mi. Taigi nenuostabu, kad didžiąją dalį laiko, praleisto vertimo seminare, jo dalyviai laužė galvas stengdamiesi lietuvišką sakinį sufor-muluoti taip pat – ar bent jau panašiai – tau-piai, tiksliai ir elegantiškai, kaip tai pavyko Epikūrui, tiesa, kur kas plastiškesne ir tam tikslui geriau pritaikyta graikų kalba.Verčiant ir rengiant tekstus spaudai, naudotasi keturiais svarbiausiais Epikūro 192leidimais, teikiant pirmenybę naujausioms Graziano arrighetti ir Miroslavo Marcovi-chiaus redakcijoms, kurios – bent jau mūsų tyrinėtuose fragmentuose – dažniau sutampa negu skiriasi. Regis, vienintelio 42-ojo Gno-mologium Vaticanum fragmento redakciniai skirtumai yra visiškai nulemiantys prasmę. Čia laikomės G. Arrighetti varianto:ὁ αὐτòς χρόνος καὶ γενέσεως τοῦ μεγίστου ἀγαθοῦ καὶ ἀπολύσεως  ‹τοῦ κακοῦ›.Tuo pačiu metu ir didžiausias gėris randasi, ir blogis sunaikinamas.Tačiau priėmus P. von der Mühllo ir M. Marcovichiaus skaitymą, atitinkamo fra-gmento pabaiga būtų interpretuojama visai kitaip:ὁ αὐτὸς χρόνος καὶ γενέσεως τοῦ μεγίστου ἀγαθοῦ καὶ ἀπολαύσεως.Tuo pačiu metu didžiausias gėris ir randasi, ir išsipildo.Štai šie keturi Epikūro leidimai, kurių redakcinius skirtumus (išskyrus, be abejo, teksto punktuaciją) pateikiame kritinio apa-rato pavidalu:Epicurea, edidit Hermannus Usener, Lipsiae: in Aedibus B. G. Teubneri, MDCCCLXXXVII [1887] (tik Κύριαι δόξαι);Epicuri epistulae tres et ratae sententiae a Laertio Diogene servatae, accedit Gno-mologium Epicureum Vaticanum, in usum scholarum edidit P. von der Mühll, Lipsiae: in Aedibus B. G. Teubneri, MCMXXII [1922];epicuro, Opere, introduzione, traduzione e note di Graziano Arrighetti, Torino: Ei-naudi, 19732 (19601);Diogenis Laertii Vitae philosophorum, edidit Miroslav Marcovich, vol. I: Libri I–X, Berolini et Novi Eboraci: Walter de Gru-yter, MMVIII [2008], vol. II: Excerpta Byzantina et indices, Stutgardiae et lip-siae: in Aedibus B. G. Teubneri, MIM [1999].Paulius Garbačiauskas, vertimo mokslinis redaktoriusSVARBIAUSIOS MINTYS ΚΥΡΙΑΙ ΔΟΞΑΙ8. οὐδεμία ἡδονὴ καθ’ ἑαυτὴν κακόν· ἀλλὰ τὰ τινῶν ἡδονῶν ποιητικὰ πολλαπλασίους ἐπιφέρει τὰς ὀχλήσεις τῶν ἡδονῶν.9. εἰ κατεπυκνοῦτο πᾶσα ἡδονὴ τ‹όπ›ῳ καὶ χρόνῳ καὶ περὶ ὅλον τὸ ἄθροισμα ὑπῆρχεν ἢ τὰ κυριώτατα μέρη τῆς φύσεως, οὐκ ἄν ποτε διέφερον ἀλλήλων αἱ ἡδοναί.8. Joks malonumas pats savaime nėra blogybė, tačiau kai kurių malonumų priežastys sukelia rūpesčių, smarkiai pranokstančių pačius malonumus.9. Jei visi malonumai būtų suėję daiktan ir ta sankaupa vietos ir laiko atžvilgiu būtų visoje prigimtyje arba  svarbiausiose jos dalyse, tai malonumai niekad vieni nuo kitų nesiskirtų.19310. εἰ τὰ ποιητικὰ τῶν περὶ τοὺς ἀσώτους ἡδονῶν ἔλυε τοὺς φόβους τῆς διανοίας τούς τε περὶ μετεώρων καὶ θανάτου [καὶ ἀλγηδόνων], ἔτι τε τὸ πέρας τῶν ἐπιθυμιῶν ‹καὶ τῶν ἀλγηδόνων› ἐδίδασκεν, οὐκ ἄν ποτε εἴχομεν ὅ τι μεμψαίμεθα αὐτοῖς πανταχόθεν ἐκπληρουμένοις τῶν ἡδονῶν καὶ οὐθαμόθεν οὔτε τὸ ἀλγοῦν οὔτε τὸ λυπούμενον ἔχουσιν, ὅπερ ἐστὶ τὸ κακόν.10. Jei švaistūnų malonumų priežastys išvaduotų protą nuo dangaus reiškinių, mirties ir skausmų baimių, maža to – pamokytų apie troškimų bei skausmų ribas, niekada neturėtume ko prikišti tiems žmonėms, iš visur  prisipildžiusiems malonumų ir iš niekur nepatiriantiems nei skausmo,  nei liūdesio. Vis dėlto tai yra blogybė.GNOMOLOGIUM  VATICANUMVATIKANO  POSAKIAI 4. πᾶσα ἀλγηδὼν εὐκαταφρόνητος· ἡ γὰρ σύντονον ἔχουσα τὸ πονοῦν σύντομον ἔχει τὸν χρόνον, ἡ δὲ χρονίζουσα περὶ τὴν σάρκα ἀβληχρὸν ἔχει τὸν πόνον.14. γεγόναμεν ἅπαξ, δὶς δὲ οὐκ ἔστι γενέσθαι· δεῖ δὲ τὸν αἰῶνα μηκέτι εἶναι· σὺ δὲ οὐκ ὢν τῆς αὔριον κύριος ἀναβάλλῃ τὸ χαῖρον· ὁ δὲ βίος μελλησμῷ παραπόλλυται καὶ εἷς ἕκαστος ἡμῶν ἀσχολούμενος ἀποθνῄσκει.16. οὐδεὶς βλέπων τὸ κακὸν αἱρεῖται αὐτό, ἀλλὰ δελεασθεὶς ‹αὐτῷ› ὡς ἀγαθῷ πρὸς τὸ μεῖζον αὐτοῦ κακὸν ἐθηρεύθη.17. οὐ νέος μακαριστὸς ἀλλὰ γέρων βεβιωκὼς καλῶς· ὁ γὰρ νέος ‹ἐν› ἀκμῇ πολὺς ὑπὸ τῆς τύχης ἑτεροφρονῶν πλάζεται· ὁ δὲ γέρων καθάπερ ἐν λιμένι τῷ γήρᾳ καθώρμικεν, τὰ πρότερον δυσελπιστούμενα τῶν ἀγαθῶν ἀσφαλεῖ κατακλείσας χάριτι.4. Kiekvieną skausmą lengva paniekinti, mat stipriai varginantis skausmas  trunka trumpai, o užsilaikęs kūne  vargina menkai.14. Gimstame kartą, dusyk juk negimsta-ma – ir reikia negyventi per amžius. O tu, nebūdamas rytojaus viešpats, vilkini džiaugsmą. Juk gyvenimas pražudomas neapsisprendimu, ir kiekvienas iš mūsų be atilsio numiršta.16. Nė vienas matydamas blogybę patsai jos nesirenka, bet priviliotas jos  tarytum gėrio esti sučiumpamas  didesniam blogiui.17. Ne jaunuolis laikytinas palaimingu, o gyvenimą gražiai nugyvenęs senolis, mat dažnas nepastoviai mąstantis  jaunuolis pačiame klestėjime yra  blaškomas atsitiktinumo, o senolis, senatvėje tarytum uoste išmetęs inkarą, patikimu dėkingumu užsklendžia tas gėrybes, dėl kurių anksčiau nebuvo tikras.19419. ‹ὁ› τοῦ γεγονότος ἀμνήμων ἀγαθοῦ γέρων τήμερον γεγένηται.21. οὐ βιαστέον τὴν φύσιν ἀλλὰ πειστέον· πείσομεν δὲ τὰς ἀναγκαίας ἐπιθυμίας ἐκπληροῦντες, τάς τε φυσικὰς ἂν μὴ βλάπτωσι, τὰς δὲ βλαβερὰς πικρῶς ἐλέγχοντες.28. οὔτε τοὺς προχείρους εἰς φιλίαν οὔτε τοὺς ὀκνηροὺς δοκιμαστέον· δεῖ δὲ καὶ παρακινδυνεῦσαι χάριν φιλίας.33. σαρκὸς φωνὴ τὸ μὴ πεινῆν, τὸ μὴ διψῆν, τὸ μὴ ῥιγοῦν· ταῦτα γὰρ ἔχων τις καὶ ἐλπίζων ἕξειν κἂν ‹Διὶ› ὑπὲρ εὐδαιμονίας μαχέσαιτο.35. οὐ δεῖ λυμαίνεσθαι τὰ παρόντα τῶν ἀπόντων ἐπιθυμίᾳ, ἀλλ’ ἐπιλογίζεσθαι ὅτι καὶ ταῦτα τῶν εὐκταίων ἦν.37. ἀσθενὴς ἡ φύσις ἐστὶ πρὸς τὸ κακόν, οὐ πρὸς τὸ ἀγαθόν· ἡδοναῖς μὲν γὰρ σῴζεται, ἀλγηδόσι δὲ διαλύεται.42. ὁ αὐτὸς χρόνος καὶ γενέσεως τοῦ μεγίστου ἀγαθοῦ καὶ ἀπολύσεως ‹τοῦ κακοῦ›.59. ἄπληστον οὐ γαστήρ, ὥσπερ οἱ πολλοί φασιν, ἀλλ’ ἡ δόξα ψευδὴς ὑπὲρ τοῦ ‹τῆς› γαστρὸς ἀορίστου πληρώματος.68. οὐδὲν ἱκανὸν ᾧ ὀλίγον τὸ ἱκανόν.70. μηδέν σοι ἐν βίῳ πραχθείη ὃ φόβον παρέξει σοι εἰ γνωσθήσεται τῷ πλησίον.19. Užmiršęs nutikusį gėrį jau šiandien yra senis.21. Prigimtį reikia ne spirti, o įtikinti.  Įtikinsime išpildydami būtinuosius troškimus; taip pat ir prigimtinius, jei tik jie nekenkia, o kenkiančius griežtai atmesdami.28. Negalima pritarti nei skubriems  draugauti, nei to besipurtantiems, bet draugystės labui reikia ir nepabūgti.33. Kūno balsas – nealkti, netrokšti, nešalti; šitai turįs ir besiviliąs turėti net ir su pačiu Dzeusu galėtų varžytis dėl laimės.35. Nereikia sugadinti turimų dalykų  trokštant neturimų, tačiau suvokti, kad ir jų buvo trokšta.37. Silpna esti prigimtis prieš blogį, bet ne prieš gėrį; mat ji gelbstisi malonumais, o skausmų yra ardoma.42. Tuo pačiu metu ir didžiausias gėris  randasi, ir blogis sunaikinamas.59. Pilvas nėra nepasotinamas, kaip  daugelis sako, tad ir nuomonė apie  beribį pilvo pildymą yra klaidinga.68. Nieko pakankamo tam, kam nepakanka mažai.70. Nieko nedaryk gyvenime to, ko bijotum sužinosiant kaimyną.19571. πρὸς πάσας τὰς ἐπιθυμίας προσακτέον τὸ ἐπερώτημα τοῦτο· τί μοι γενήσεται ἂν τελεσθῇ τὸ κατὰ τὴν ἐπιθυμίαν ἐπιζητούμενον; καὶ τί ἐὰν μὴ τελεσθῇ;73. καὶ τὸ γενέσθαι τινὰς ἀλγηδόνας περὶ σῶμα λυσιτελεῖ πρὸς φυλακὴν τῶν ὁμοειδῶν.80. νέῳ σωτηρίας μοῖρα τῆς ἡλικίας τήρησις καὶ φυλακὴ τῶν πάντα μολυνόντων κατὰ τὰς ἐπιθυμίας τὰς οἰστρώδεις.71. Visų troškimų reikia klausti šito: kas gi man nutiks, jei išsipildys siekiamas troškimas? Ir kas nutiks, jei  neišsipildys?73. Verta, kad kūne rastųsi tam tikrų  skausmų, idant apsaugotų nuo tos pat rūšies kitų.80. Jaunuolio dalis išsigelbėjime –  prižiūrėti ir sergėti savo amžių nuo visa teršiančių siautulingų troškimų.Iš sen. graikų kalbos vertė filosofinio teksto vertimo seminaro dalyviai:Vytautas ališauskas, Viktoras Bachmetjevas, agata Borovska, Paulius Garbačiauskas, tomas Nemunas Mickevičius, andrius Šimašius, Justinas Žalys ir raminta Važgėlaitė8 καθ’ ἑαυτὴν : καθ’ ἑαυτὸ Usener 9 τ‹όπ›ῳ : om. Usener et von der Mühll 10 [καὶ ἀλγηδόνων] : del. von der Mühll οὐθαμόθεν : οὐδαμόθεν Arrighetti14 κύριος : ‹κύριος› von der Mühll et Marcovich τὸ χαῖρον : τὸν καιρόν von der Mühll et  Marcovich 16 ‹αὐτῷ› : ‹ὄντι αὐτῷ καὶ οὐκ ἀποβλέψας› von der Mühll, om. Arrighetti 17 ἀκμῇ : ἀκμήν von der Mühll ‹ἐν› : om. von der Mühll et Arrighetti 19 ‹ὁ› : om. von der Mühll et  Arrighetti 28 χάριν φιλίας : χάριν, χάριν φιλίας von der Mühll 42 ἀπολύσεως : ἀπολαύσεως von der Mühll et Marcovich ‹τοῦ κακοῦ› : om. von der Mühll et Marcovich 59 ἀλλ’ ἡ δόξα : ἀλλὰ δόξα von der Mühll et Marcovich 70 παρέξει : παρέχει Marcovich 71 τὴν : om. von der Mühll et Marcovich 80 νέῳ : γενναίῳ von der Mühll, νέῳ πρώτη Marcovich

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/821/381

RINKTINIAI FRAGMENTAI IŠ EPIKŪRO „SVARBIAUSIŲ MINČIŲ“ IR GNOMOLOGIUM VATICANUM

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Crossref

Directory of Open Access Journals

Problemos