Ekologinis-dorovinis imperatyvas: ištakos ir turinys

Abstract

Eco-imperatiye has be coined by the scientists in response to the global eco-crisis and as the warning about an approaching threat. Intellectual sources of this regulative principle are old. They are connected with the idea of necessary moral control of the activities in science and technology. The imperative reflects aspirations of mankind to protect the favourable conditions for the existence of every species of animal nature. This aim demands from man to reckon with eco-laws implying moral choice to preserve life on the Earth.Ekologinio imperatyvo sąvoka atsirado kaip reakcija į globalinę ekologinę krizę ir kartu kaip perspėjimas žmonijai apie augantį pavojų. Jo pagrindą sudaro požiūris į biosferą kaip vientisą organizmą, kurio atskirų dalių pažeidimai sukelia viso kūno negalavimus. Šio reguliatyvaus principo intelektinės ištakos susiję su idėja, jog mokslinę techninę veiklą būtina kontroliuoti remiantis dorovės normomis. Ekologinio dorovinio imperatyvo turinį sudaro mokslinė-ekologinė ir etinė-moralinė ekspertizės. Šio imperatyvo turinys išreiškia žmonijos siekį suteikti ir palaikyti palankias sąlygas kiekvienos gyvos būtybės egzistavimui. Šis reikalavimas nurodo žmogui gerbti ekologinius dėsnius ir saugoti gyvybę Žemėje: tokia nuostata sąlygoja žmogaus etinį pasirinkimą. Ekologiniai reikalavimai apibrėžia tas sąlygas, be kurių neįmanoma pasiekti dorovės principuose formuluojamų tikslų. Mokslo ir dorovės sintezė, žinių ir vertybių vienovė tampa įsakmiu reikalavimu, civilizacijos tolesnės plėtros būtina sąlyga, leidžiančia išvengti ekologinės katastrofos