The article deals with the concepts of necessity, interests and stimuli for work in relation with their methodological significance for the investigation of work as a socio logical problem. The author centres on the origins and development of stimuli for work, their dependence on economic relations and the reciprocal influences. The article also deals with the essential difference of stimuli for work under capitalism and socialism.Darbo poreikio, stimulų ir interesų problema – viena svarbiausių ir aktualiausių teorinių ir praktinių problemų. Straipsnyje siekta atskleisti šių kategorijų ryšį ir santykį, aiškinantis darbo stimulo poreikį, jo atsiradimo ir vystymosi eigą. Autorius pateikia minėtų kategorijų tarpusavio ryšio schemą: darbo poreikis-interesai-stimulai. Socialiniai poreikiai yra svarbiausias ir pradinis žmogaus darbinės veiklos stimulų atsiradimo ir formavimosi šaltinis. Darbo stimulai priklauso nuo gamybinių santykių pobūdžio, nuosavybės formos. Jie turi gamybiniams santykiams ir grįžtamąjį poveikį: gali spartinti (arba sulėtinti) ekonomikos vystymąsi, talkinti gamybinių jėgų vystymuisi. Nagrinėjant dialektinį tarpusavio sąryšį, būtina pabrėžti, kad darbo poreikiai, interesai bei stimulai žmonijos istorijos eigoje keičiasi. Kol nėra patenkinti socialiniai poreikiai, tol jie formuoja tam tikrus darbo interesus ir stimulus, vadinasi, socialinis poreikis nesikeičia, nesikeičia darbo interesai ir stimulai. Patenkinus poreikius, kinta darbo interesai ir paskatos
