Kaip P. Tillichas atsako į pamatinį ontologijos klausimą

Abstract

The fundamental question of ontology emerges as a gap between a subject and an object in “Systematic Theology” of P. Tillich. Tillich opposes to both the tradition of empiricism and the tradition of rationalism. Following epistemic monism of the phenomenology Tillich, as a theologian, is looking for irrational ground of unity. This one is for him not only epistemic but also ontological. Therefore Tillich is close to philosophy of existence and ontology of Heidegger. The holiness, ecstasy, miracle and love are analysed in the context of language philosophy of latest Heidegger here. Their function is to displace (not to transcend). These acts of the divine revelation become like a symbol. The human being and the divine being in the symbol intersect there. This unity fills the foundation gap of ontology.Straipsnyje nagrinėjama krikščionių filosofo ir teologo P. Tillicho pamatinė ontologinė struktūra, arba subjekto ir objekto santykis. Analizuojamos teologo racionalios priemonės, arba sąvokų poros: subjekto ir objekto, tiesos ir melo, būties ir nieko. Aptariamos iracionalios struktūros (religinio jausmo, apreiškimo ir simbolio), kurios turėjo suvienyti subjektą ir objektą. Straipsnyje remiamasi P. Tillicho veikalo „Sisteminė teologija“ pirmu tomu. Mąstytojas daugiausia dėmesio skyrė iracionalioms struktūroms – šventumui, ekstazei, stebuklui ir meilei, kurie vertintini ne kaip paradoksas, o kaip perkėlimas. Perkėlimo funkciją turi ir apreiškimas, kuris reiškia nuolatinį vyksmą, jis reiškiasi: apreiškimas vyko (Kristus), vyksta (mūsų suvokimas) ir vyks (Apokalipsė). Tai perkeliantis (ne paradoksalus) veiksmas, vykstantis pro šalį. Apreiškimas kartu yra ir simbolis, kuris turi ontologinį parametrą. Skirtingai nuo sąvokos, simbolis nesiekia paaiškinti, greičiau perkelti, kai perkėlimo objektas nėra aiškus, todėl tiesos kriterijus čia beprasmis. Simbolyje susikerta dieviškoji ir žmogiškoji būtis