Metaetinis moralės tyrimo modelis: semantinis ir epistemologinis aspektai

Abstract

An attempt is made to review the beginnings of metaethical discourse. Moore’s theory is considered as a key for the reconstruction of metaethical model of moral research. This new strategy of moral research was primarily based on reflection of essentially casuistic status of previous moral investigations which by and large were based on connotative definitions of ethical terms. An alternative denotative of definition of moral terms is considered as the new strategy of defining moral concepts. Finally, the problem of moral obligation is identified as a focal point of metaethical model of moral research. Epistemological significance of Moore's proposed principle of “organic unity” as a core of analysis of moral obligation is pointed out and discussed.Metaetinis moralės tyrimo modelis yra analizuojamas kaip objektyvumo problemos etikoje periiūrėjimo pagrindas. Išskiriami ir nagrinėjami du pagrindiniai metaetinio tyrimo aspektai: semantinis ir epistemologinis. Analizuojant moralės terminų semantiką, ypatingas dėmesys skiriamas denotaciniam moralės sąvokų definavimo būdui, kuris yra interpretuojamas kaip novatoriškas metaetinio tyrimo indėlis į tolesnę etikos teorijos raidą, vėliau inspiravęs naujų epistemologinių moralės tyrimo principų bei metodų formulavimą. Analizuojant paties metaetinio tyrimo modelio naujoves epistemologijoje, akcentuojama Moore'o suformuluoto „organinės vienybės“ principo epistemologinė vertė, kurią siekiama atskleisti, pateikiant kokybiškai naują pagrindinės metaetinio tyrimo problemos – moralinio privalėjimo struktūros – analizę