Barevičiūtė, Jovilė Kotryna

Problemos

Barevičiūtė, Jovilė,

Vilnius University Institutional Repository

Istorija kaip naratyvas :

Crossref

Istorija kaip naratyvas

Jovilė Kotryna Barevičiūtė

Directory of Open Access Journals

248ISSN 1392–1126.  PROBLEMOS.  2007  72Disertaci josISTORIJA KAIP NARATYVAS2006 m. gruodþio 8 d. Vilniaus universiteto Filoso-fijos fakultete disertacijà Naratyvumo problema ðiuo-laikinëje istorijos filosofijoje gynë Filosofijos kated-ros doktorantas V. Þemgulis.Autoriaus teigimu, ðioje disertacijoje ieðkoma at-sakymo á klausimà, kuo panaðios ir kuo skiriasi isto-riniø ir groþiniø tekstø naratyvinës struktûros ir kaipnaratyviniø struktûrø terminas suprantamas struktû-ralistinëje naratologijoje. Nagrinëjamos þymiausiø na-ratyvistinës istorijos filosofijos atstovø – H. White’o,F. Ankersmito ir P. Ricoeuro koncepcijos, ieðkant at-sakymo á klausimà, kodël ðie naratyvistinës istorijosfilosofijos klasikai ðiuolaikinës literatûrologijos na-ratologijos idëjoms (tam tikra iðimtis – Ricoeuras)skyrë palyginti maþai dëmesio. Disertacijoje kelia-ma istoriografinës naratologijos idëja, kuri praktið-kai realizuojama, kaip teigia pats ðio darbo auto-rius, atliekant konkreèiø lietuviðkø istoriniø tekstø(E. Gudavièiaus, M. Juèo) naratologinæ analizæ.Oponentë prof. dr. J. Baranova (VPU) teigë, jogdisertantas puikiai ávaldæs akademinio màstymo irtyrimo stiliø, „nepaskæsta“ literatûros gausoje, ieðkosavo kelio ir pritaiko teorinæ dalá konkreèiø lietuviøistorikø plëtojamiems tyrimams. Kita vertus, norsoponentë negailëjo pagiriamøjø þodþiø, ji pateikëir kritiniø pastabø. Antai disertantas sako, kad isto-rinio fakto ar ávykio redukcija tik á kalba iðreikðtàinterpretacijà sudaro sàlygas ne vien paneigti bet ko-ká istorijos faktà ar ávyká, bet ir numarina paèià isto-rijos, kaip specifinës disciplinos, idëjà, nes visiðkaiiðtrina ribà tarp fakto ir fikcijos. Kokia prasmë, klau-së oponentë, istorikui eiti á archyvà, vargti „lukðte-nant“ istorijos faktus, jeigu jie galiausiai yra tik in-terpretacijos, në kiek ne geresnës uþ iðgalvotàsiasromano autoriaus? Matyt, disertacijos autorius ma-no, jog istorinis tyrimas yra „aukðtesnio rango“ da-lykas negu raðytojo amatas. Þemgulis lyg ir perðamintá, esà istorikui nevalia „nusiristi“ iki raðytojolygio. Juk jis gali disponuoti tiesa, o pastarasis tikkeliauja savo vaizduotës takais. Kyla klausimas, kasyra tiesa bet kuriame humanitariniame tyrime? Jukistorija – tai irgi þmoniø gyvenimas. Baranova reto-riðkai klausë: kas gali disponuoti visa tiesa? Ar isto-rikas, remiantis Þemgulio iðdëstyta pozicija, neban-do prilygti visaþiniui Dievui? Negana to: kaip galiistorinis tyrimas apsieiti be vaizduotës pagalbos ir beinterpretacijø, reikalaujanèiø ið raðanèiojo istoriko sub-jektyviø preferencijø? Juk faktus reikia kokiu nors bû-du sujungti, kurti jiems savo paaiðkinimà – antraiptai bus tik kronika.Atsakydamas oponentei disertantas patikino,kad savo darbe jis tikrai neketino iðreikðti prieðiðkonusiteikimo vaizduotës ir kûrybos atþvilgiu. Skirtu-mas tarp fakto ir fikcijos ryðkëja tada, kai pripaþás-tamas realybës anapus kalbos egzistavimas, bet nepozityvistinio, konkreèiai, rankiðko pobûdþio, o to-kio, koks vyrauja naratyvinio realizmo laikais. Bûtøabsurdiðka neigti istoriniø ávykiø realumà, taèiau,kaip teigë Þemgulis, tikslinga pagrásti jø faktiðku-mà. Net ir postmodernieji istorijos teoretikai, savotekstuose gausiai vartojantys reprezentacines prie-mones, suartinanèias jø tekstus ir groþinæ literatû-rà, spontaniðkai pripaþásta istoriniø ávykiø realumà.Oponentas doc. dr. N. Ðepetys (VU) sakë, kaddisertacijoje struktûrinë naratologija paskelbiamabet kokio naratyvo „eksperte“, nors ir pabrëþiama,kad ji tesidomi, anot Þemgulio, vien tekstinëmis fik-cijomis. Tiesa, tokia struktûrinë naratologija, paty-249rusi krizæ, sukeltà rekonstrukcijos ir poststruktûra-listø kritikos, dramatiðkai ir pozityviai transforma-vosi iðplisdama humanistikoje ir tapdama, anot di-sertanto, tarpdisciplininiu mokslu. Autorius prista-to, atrodytø, stiprø teigiamà herojø – viena vertus,naratyvo ekspertæ struktûrinæ naratologijà, kita ver-tus, naratyvistinæ istorijos filosofijà. Þemgulio tei-gimu, nors istorijos filosofija ir domisi ne fikcijø, oistoriografijos naratyvumu, taèiau, kalbëdama apiejos tekstø „literatûriðkumà“, neleistinai nepasitel-kia á pagalbà, pasak docento, bûtinosios struktûri-nës naratologijos ekspertizës. Todël, oponento pa-stebëjimu, istorijos filosofija lieka tik nevykëlë, sil-pna disertacijos veikëja, neágali duoti „vaisiø“ – to-kiø, kokiø ið jos pageidauja disertantas. Istorijosfilosofija, Ðepeèio manymu, paliekama tyliam is-toriniam nunykimui, nors jokios jos krizës ir ne-konstatuoja.Istoriografinë naratologija nëra jokia fikcija, tei-gë disertantas, atsakydamas oponentui, ðiame moks-liniame tyrime ji tik kiek per siaurai pristatoma. Iðvokiðkai raðanèiø istoriografinës naratologijos atsto-vø jø svarbiausias áþvalgas aptarti trukdanti jo pa-ties, kaip disertacijos autoriaus, mokslinës kompe-tencijos stoka, taèiau tam skirti veikalai pastaruojumetu pasirodo nuolat. Kaip aiðkino Þemgulis, pa-grindinis jo darbo tikslas – iðryðkinti klasikinës na-ratyvistinës istorijos filosofijos ribas ir parodyti, kasyra toji istoriografinë naratologija. Pastaràjà vadin-ti fikcija, anot disertanto, yra absoliuèiai netikslu;bëda ta, kad ðioje disertacijoje per maþai dëmesioskiriama jos kûrimosi vyksmo aptarèiai.Disertacijos gynimo procedûroje kalbëjo Tary-bos nariai. Prof. habil. dr. J. A. Krikðtopaitis(KFMI), prof. habil. dr. A. M. Ðliogeris (VU), moks-linis darbo vadovas prof. habil. dr. Z. Norkus (VU)teigiamai vertino disertanto darbà, paþymëjo diser-tacijos problemiðkumà, elegantiðkai atliktà tekstøanalizæ. Doc. dr. Nerija Putinaitë (VPU) pastebë-jo, kad nëra fiksuojama skirtumo tarp istoriniø ðal-tiniø kaip „tekstø“ naratyvumo bei istorikø moksli-niø straipsniø ir monografijø naratyvumo. Nepai-sant ðiø trûkumø, anot docentës, tenka pripaþinti,kad disertacija paraðyta naudojantis itin gausia irakademiðkai neabejotinai vertinga literatûra. Tai Pu-tinaitë ávertino kaip iðties teigiamà ðio moksliniodarbo bruoþà. Be to, docentë prisipaþino, kad ðiàdisertacijà malonu skaityti jau vien dël to, kad jostekstas stilistiðkai labai vientisas, tvarkingas, o todëlir lengvai suprantamas skaitytojui. Baigdama savo pa-sisakymà, Putinaitë teigë, kad nors ðis mokslinis dar-bas ir nëra visiðkai tobulas, taèiau jos autoriui tikraiverta suteikti humanitariniø mokslø srities filosofi-jos krypties daktaro laipsná.Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. K. Nastop-ka (VU) teigë, kad disertantas savo sprendimà im-tis ne semiotinës, o naratologinës istorinio tekstoanalizës aiðkina tuo, kad semiotika, orientuodama-si á giliàsias reikðmës struktûras, maþiau domisi pa-virðinëmis – diskursyvinëmis ir naratyvinëmis – plot-mëmis. Su tuo profesorius sutiko tik ið dalies: anotjo, semiotinës analizës taikinys – ne diskursyvinës arnaratyvinës iðraiðkos bûdai, o turinio formos. Ðiuoatveju, Nastopkos manymu, disertacijoje gana dirb-tinai spraudþiamas á naratyvistinës istorijos filosoføgretas. Bet jeigu taip, tai ðiandien madingas literatû-rinës naratologijos mëgdþiojimas, profesoriaus tei-gimu, siaurina tyrinëjimo ribas Nepaisant minëtø di-sertacijos trûkumø, Nastopkos manymu, ðis moksli-nis darbas yra neabejotinai svarus indëlis á ðiuo metuLietuvoje vykdomus filosofinius tyrinëjimus.Nors Þemgulio disertacija sulaukë prieðtaringøvertinimø, ðis mokslinis darbas suvoktas kaip itinsolidus ir demonstruojantis puikia autoriaus filoso-finæ kompetencijà, o kita vertus – kaip vargiai patei-sinantis vyresniøjø filosofijos atstovø lûkesèius, sie-jamus su akademiniu jaunimu. Þemguliui visu Tary-bos nariø teigiamu balsavimu buvo suteiktas huma-nitariniø mokslø srities filosofijos krypties daktarolaipsnis.Jovilë Kotryna Barevièiûtë

https://www.journals.vu.lt/problemos/article/download/2024/1253

Istorija kaip naratyvas

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Institutional Repository

Crossref

Directory of Open Access Journals

Problemos